Kaip ir švaistymasis kardais, vykstantis X kartos rūsiuose, šie žaidimai gali tęstis visą dieną. Tačiau, skirtingai nei su D&D, jų aistruoliams tenka gerokai pakratyti kišenes – neužtenka nusipirkti žaidimo kauliukus ir kelias taisyklių knygas.
„Tekanti saulė“, sudėtingas mūšis, kuriame kaunamasi dėl viduramžių Japonijos valdymo, parduodamas už 100 dolerių, bet Ch. Stagno įsigijo ir specialų žaidimo stalą, kuris jam atsiėjo 2700 dolerių – jau nekalbant apie įkrovimo stoteles ir LED apšvietimą. Jis išleido 1600 dolerių patogioms kėdėms ir dar 75 dolerius – medinei dėžutei, kurioje būtų galima laikyti miniatiūrines figūrėles, kartonines lenteles, plastikinius žetonus, kortas ir pačią žaidimo lentą.
„Monopolis“ parduotuvėje „Kmart“ kainuoja 15 dolerių, o D&D „požemių valdovo“ paslaugos jums atsieis 100 dolerių. Bet jei norite sužaisti „Tekančią saulę“ – ir sužaisti kaip pridera – galite atsisveikinti su 4500 dolerių.
Vartote akis? Tik jau nereikia. Neskaitant ištisų legionų žaidėjų, kurie pliekia šiuos žaidimus namie, visose Jungtinėse Valstijose viena po kitos dygsta žaidimų kavinės. Žaidimų pramonė išaugo į didelį verslą, ypač pelningą profesionaliems žaidimų gamintojams ir mėgėjams, kurie žaidėjams tiekia visus įmanomus priedus. O priedų yra tikrai daug.
Ch. Stagno žaidimą pagamino BoardGameTables.com, ir jis nė iš tolo neprimena paprasto sulankstomo kortų stalelio. Jis pagamintas iš alksnio, talpina šešis žaidėjus ir yra metro pločio ir beveik dviejų ilgio. Beveik visas paviršius yra įleistas ir išmuštas veltiniu, kokie būna profesionalūs pokerio stalai. Jame taip pat įtaisyti puodelių laikikliai, išlendantys iš už stalo krašto. 34-erių Ch. Stagno netgi užsakė nuimamą kietmedžio dangą, kad, atėjus vakarienės metui, nereikėtų nukraustyti nebaigto žaidimo.
Įsigyti prašmatnų stalą jis nusprendė tada, kai su žmona ir dukra kraustėsi į Pitsbergą. „Vis tiek naujajam butui ruošiausi pirkti pietų stalą“, – gūžteli vyras.
Tarp mėgstamiausiųjų – „Pandemija“ (angl. Pandemic), kurio žaidėjai turi sustabdyti visame pasaulyje plintančią ligą; „Tokijo karalius“ (angl. King of Tokyo), kuriame dėl valdžios kaunasi milžiniški kino filmų monstrai; ir „Pelės ir mistikai“ (angl. Mice & Mystics) – istorijų pasakojimo žaidimas, kuriame žaidėjai lydi heroiškus graužikus per fantastinį nuotykių pasaulį. Net ir „Požemiai ir drakonai“ išgyvena pakilimą dėl interneto garsenybių, transliuojančių savo žaidimų seansus. Vienas toks kanalas – „Critical Role“ – yra surinkęs milijonus peržiūrų.
Sparčiai populiarėjant laisvalaikio žaidimams, didžiulį vaidmenį suvaidino sutelktinis finansavimas: daugybė leidėjų ir dizainerių per „Kickstarter“ galėjo surinkti pinigus, reikalingus žaidimų kūrimui ir platinimui. Remiantis tinklalapio duomenimis, vien per 2018 m. stalo žaidimai surinko 165 milijonus dolerių.
Vienas iš jų buvo „Tekanti saulė“.
„Tekanti saulė“ – Erico Lango, Singapūre įsikūrusios žaidimų kompanijos CMON vyriausiojo dizainerio fantazijos vaisius. Žaidimo esmė – konfliktų ir derybų kupinos varžybos, kuriose kiekvienas žaidėjas vadovauja kariaujančiam klanui. Žaidėjai ieško sąjungininkų, verbuoja ir apmoko kareivius, nuima derlių, planuoja puolimus ir išduoda bendražygius. Jie netgi gali užsiundyti ant priešų mitinius monstrus ir reikalauti, kad šventikai kaulytų dievų malonės. Visi šie veiksmai uždirba žaidėjams taškų: surinkęs daugiausiai taškų yra paskelbiamas imperatoriumi.
Dėl inovatyvių žaidimų gausos ir užkietėjusių žaidėjų, tokių kaip Ch. Stagno, aistros stalo žaidimai išsivystė į savarankišką, įvairialypę ekonominę nišą. Randasi vis daugiau žaidimų kavinių, kuriose, susimokėję tam tikrą mokestį, su bičiuliais gaunate prieigą prie žaidimų bibliotekos. Konvencijos pritraukia tūkstančius dalyvių, o pačios didžiausios – „GenCon“ Indianapolyje ir žaidimų mugė „Internationale Spieltage“ Esene, Vokietijoje – netgi dešimtis tūkstančių.
Nors daugelis žaidimų kompanijų nedidelės, tarp jų rasime ir keletą milžinių. Didžiausiam pasaulyje žaidimų gamintojui „Hasbro Inc.“ priklauso „Wizards of the Coast“: „D&D“ ir kolekcionuojamų kortų žaidimo „Magija: kaupimas“ (angl. Magic: The Gathering) leidėjas. Pastarasis netgi rengia oficialų profesionalų turnyrą, o jį žaidžia daugiau kaip 20 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Tačiau pats sėkmingiausias laisvalaikio žaidimų pramonės dalyvis yra prancūzų kompanija „Asmodee“, kurios kataloge rasime tokius ilgamečius publikos numylėtinius kaip „Karkasonas“ (angl. Carcassonne), „Septyni stebuklai“ (angl. 7 Wonders) ir „Katano naujakuriai“ (angl. Catan, anksčiau vad. The Settlers of Catan) – pirmasis vadinamasis eurožaidimas, sulaukęs populiarumo JAV. Nuo 2014 iki 2018 m. „Asmodee“ pajamos išaugo nuo 140 iki 495 mln. dolerių.
Amerikoje vienas labiausiai gerbiamų žaidimų kūrėjų yra „Steve Jackson Games“ iš Ostino Teksase. Jo populiariausias žaidimas yra „Mažiulis“ (angl. Munchkin) – kortų žaidimas, kurio žaidėjai tampa mažiukais fantastiniais herojais, iš esmės tvatinančiais vieni kitus tol, kol paaiškėja nugalėtojas. Kompanija skelbia metines ataskaitas; praėjusiais metais ji pranešė apie 5,3 mln. dolerių įplaukas. Tačiau dauguma pramoginių stalo žaidimų leidėjų įdarbina vos kelis žmones ir paprastai platina tik vieną ar du žaidimus.
Turint omenyje tai, kad rimti žaidėjai nė nemirktelėję išleidžia šimtus (ar tūkstančius) dolerių, norėdami patobulinti savo mėgstamą žaidimą, nenuostabu, kad iškilo ir žaidimų priedų pramonė, kurią galėtume pavadinti „niša nišoje“, tiekiančia specialius, personalizuotus priedus už kosminę kainą.
Imkime kad ir tokį paprastą daiktą kaip žaidimo detalių dėžutė. „Tekanti saulė“ turi 60 neapsakomai smulkmeniškų miniatiūrų, 200 plastikinių žetonų, 30 plastikinių monetų, kortų kaladę ir penkias žaidėjų širmas, naudojamas paslėpti jūsų žaidimo detales nuo oponentų. Tokios sudėtingos sistemos išdėliojimas ir nurinkimas gali užtrukti nemažai laiko.
Gregas Spence'as iš San Diego šį galvosūkį išsprendė sukurdamas specialias detalių dėžutes. Galiausiai 2013 m. jis pradėjo dėžučių verslą, kurį pavadino „Broken Token“.
Šiandien jam dirba daugiau kaip 40 žmonių; kompanija kasmet paauga 20 proc. „Broken Token“ kataloge rastume beveik 400 prekių, įskaitant daugiau kaip 80 žaidimų dėžučių. Jos gaminamos iš trijų sluoksnių beržo medienos, o kainuoja nuo 16 iki 125 dolerių. Tačiau kai kuriems žaidėjams to negana. Kam tenkintis kartono skridinėliu su atspausdintais kviečiais, jei gali turėti išlietą plastikinį žetoną, vaizduojantį žaidime dalyvaujančius augalus? Chadas ir Marlene Inghamai, „Top Shelf Gamer“ savininkai iš Ralėjaus Šiaurės Karolinoje, tai puikiai supranta.
Jie gamina žetonus, atitinkančius bet kurią prekę ar daiktą, naudojamą žaidime – maisto produktą, ūkio gyvulį, pastatą – bei metalines monetas, kurios pakeičia kartoninius ar popierinius žaidimo pinigus. Visas šias gėrybes galima įsigyti už keletą dolerių – supakuotas po 10 vienetų arba į specialius rinkinius. Pavyzdžiui, atnaujinti visas žaidimo „Caverna“ prekes ir gyvulius jums atsieitų apie 150 dolerių – du kartus daugiau, nei kainuoja pats žaidimas.
„Per pastaruosius porą metų pardavėme apie milijoną atskirų žetonų, – sako Chadas Inghamas. – Labai gera rinka.“
Žetonai, kuriuos parduoda „Top Shelf Gamer“, kaip ir dauguma žaidimų, kuriuose jie naudojami, pagaminti Kinijoje – o tai reiškia, kad JAV prekybos karas kelia grėsmę ir šiai nišai.
Jamey Stegmaieris – Sent Luiso kompanijos „Stonemaier Games“, gaminančios žaidimą „Dalgis“ (angl. Scythe), prezidentas. Žaidimas papuola į BoardGameGeek.com renkamą geriausiųjų dešimtuką. Jis taip pat gaminamas Kinijoje.
„Galbūt sumažinsime nuolaidas JAV ir Kanados platintojams ir bandysime išsiųsti daugiau [žaidimų] tiesiai į Kanadą, o JAV apskritai apeiti“, – svarsto jis, pažymėdamas, kad Kanadoje parduodami žaidimai iš pradžių išsiunčiami į JAV sandėlį. Tačiau tai dar ne viskas.
„Jei sulauksime tarifų, manau, jie paveiks kiekvieną pramonės lygį. Leidėjai spausdins mažiau žaidimų, platintojai pirks mažiau žaidimų, mažmenininkai parduos mažiau žaidimų“, – aiškina J. Stegmaieris. Jis sako, kad mažai tikėtina, jog atsiras naujų vietinių žaidimų ir aksesuarų gamintojų, nes „stalo žaidimuose yra tiesiog pernelyg daug specialių komponentų, kurių JAV nėra pagaminama pakankamai“.
Tačiau ne visi pramonės atstovai pasikliauja Kinija.
„Wyrmwood“ – personalizuotų žaidimų aksesuarų gamintojas, įsikūręs buvusiame malūno pastate Tontone, Masačusetse. Douglasas Costello kompaniją įsteigė 2012 m. kartu su savo broliu ir draugu. Pirmaisiais metais jie uždirbo apie 2900 dolerių, pardavinėdami dėžutes žaidimo kortoms susidėti. Praėjusiais metais jų pajamos pasiekė keturis milijonus.
Dabar kompanija užima apie 3000 kvadratinių metrų plotą, o joje dirba 46 žmonės, sako D. Costello. Jie išplėtė pasiūlą ir dabar siūlo ornamentuotus žaidimo stalus. Pats kiečiausias modelis, „Pranašystė“ (angl. Prophecy) kainuoja nuo 5000 dolerių, bet tiek sumokėsite už bazinę, pliką versiją. Pridėję priedų, už stalelį galite suploti ir visus 60 000 dolerių.
„Štai čia matote 15 000 dolerių kainuojantį stalą, – sako D. Costello, rodydamas į beveik užbaigtą pavyzdį. – Vidutinis mūsų pagamintas stalas kainuoja daugiau nei 10 000 dolerių.“
Iš kur tokios kainos? Visų pirma, su raudonuoju ąžuolu, standartine mediena, „daugumai žmonių neįtiksi“, sako D. Costello; kuo egzotiškesnė mediena, tuo aukštesnė ir kaina. Pritaikyta stalo danga kainuos mažiausiai 1000 dolerių. O dar yra specialus mechanizmas, kuris pakelia arba nuleidžia žaidimo paviršių – šis atsieis 1500 dolerių.
Pagaminti tokį stalą užtrunka maždaug du mėnesius. Šiuo metu per savaitę „Wyrmwood“ sumeistrauja du, nors D. Costello tikisi, kad iki ketvirčio galo šis skaičius padvigubės. Jis teigia, kad, jei paklausa ir toliau augs, ilgainiui per savaitę jie galės pagaminti ir aštuonis. „Reklamai neišleidome nė dolerio, o laukiančiųjų sąraše, jei neklystu, šiuo metu yra šimtas žmonių“, – priduria jis.
