Pastaraisiais metais dėl įvairių priežasčių, įskaitant 2016 m. rinkimus ir duomenų nutekėjimą, feisbuko reputacija suprastėjo. Be to, tyrimai atskleidė, kad socialinės medijos sukelia psichologinį stresą, vienišumo pojūtį ir depresiją, informuoja medicalnewstoday.com. Pvz., 2019 m. tyrimo duomenimis, nustojus naudoti feisbuku, pagerėja savijauta.
2018 m. tyrimo apie socialinių medijų poveikį duomenimis, apribojus naudojimąsi feisbuku iki pusvalandžio per dieną, pagerėja paskutinio kurso studentų psichinė sveikata.
Mičigano universiteto Ist Lansinge (JAV) medijų ir informatikos profesorius Keithas Hamptonas tyrė feisbuko poveikį suaugusiems žmonėms, siekdamas patikrinti teiginį, kad socialiniai tinklalapiai prisideda prie psichinės sveikatos krizės Amerikoje. Jo tyrimo rezultatai aprašyti žurnale „Journal of Computer-Mediated Communication“.
JAV Nacionalinio psichinės sveikatos instituto duomenimis, beveik 50 mln. amerikiečių turi psichikos sutrikimų – pvz., serga įvairaus lygio depresija, nerimo sindromu.
Feisbuko poveikis vyresniems žmonėms
K. Hamptonas įsitikinęs – ankstesni tyrimai apie socialinių medijų poveikį koncentravosi tik į studentus ir kt. jaunus žmones. Daugelis tokio amžiaus žmonių patiria įvairių emocinių sunkumų – būtent pastarieji, o ne vien naudojimasis socialiniais tinklalapiais galėjo turėti įtakos tyrimų rezultatams.
„Jei paimtume fragmentinę informaciją apie jaunų žmonių nerimą ir sakytume, kad visai kartai kyla grėsmė dėl socialinių medijų, ignoruotume vertus dėmesio socialinius pokyčius, kaip antai, didžiulį recesijos poveikį, vieną vaiką auginančių šeimų pagausėjimą, vyresnius, atsargesnius tėvus, tai, kad daugiau vaikų lanko koledžą, kad daugėja studentų skolų“, – sakė profesorius.
Profesorius K. Hamptonas turėjo prieigą prie duomenų apie 2015 ir 2016 m. Pajamų dinamikos tyrime (angl. PSID) dalyvavusius suaugusius žmones (tai – pasaulyje ilgiausiai trunkantis tokio pobūdžio tyrimas). Dalį klausimų tiriamiesiems sudarė ir klausimai apie socialinius tinklalapius ir jų poveikį psichikai.
Dėl unikalios PSID tyrimo struktūros buvo įmanoma analizuoti santykius tarp šeimos narių. 2015 ir 2016 m. į tiuos klausimus atsakė iš viso 5 129 žmonės, iš jų 3 790 turėjo šeimos narių, kurie dalyvavo tyrime.
K. Hamptonas turėjo progą patyrinėti su socialiniu priežastingumu susijusią hipotezę, kuri, jo nuomone, ankstesniuose tyrimuose ignoruota. Socialinis priežastingumas atsižvelgia į visus socialinius veiksnius, kurie nepavaldūs individų kontrolei ir kurie gali turėti įtakos individų psichinei sveikatai, kaip antai, žemesnis socialinis statusas.
Tyrimai parodė, kad 63 proc. socialinių tinklalapių naudotojų mažesnė psichinės sveikatos sutrikimų, kaip antai nerimo, depresijos, rizika, nei tiems, kurie nesinaudoja socialiniais tinklalapiais. K. Hamptono nuomone, taip yra todėl, kad socialiniai tinklalapiai suteikia galimybių palaikyti ryšį su toliau gyvenančiais giminaičiais, domėtis su sveikata susijusia informacija.
Psichologinis stresas ir socialiniai veiksniai
Tyrimo dalyvių klausė, ar jie dažnai naudojasi komunikacijų technologijomis. Buvo galimi penki atsakymų variantai: kiekvieną dieną, kelis kartus per savaitę, kartą per savaitę, rečiau nei kartą per savaitę, niekada.
Tiriamieji taip pat atsakė į klausimus apie savo psichinę sveikatą (ar nepatiria psichologinio streso ir kt.). Ir šios srities galimi atsakymai buvo penki – pradedant „nuolat“, baigiant „niekada“.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, tam tikros suaugusiųjų grupės patiria stipresnį psichologinį stresą. Tai – moterys, juodaodžiai ar afroamerikiečiai, Pietų Amerikos gyventojai. Stresui įtakos turi ir mažesnis išsilavinimas, nestabili gyvenamoji padėtis, buvimas nesusituokus.
Paaiškėjo, kad žmonių psichinei sveikatai turi įtakos šeimos narių patiriamas psichologinis stresas, jei abu naudojasi tuo pačiu socialiniu tinklalapiu.
Komunikacijos technologijų poveikis skiriasi, priklausomai nuo komunikacijų platformos ir naudojimosi ja masto.
