Toks siūlymas drauge su „Vizijos Nulis“ iniciatyvos paketu perduotas svarstyti Vyriausybei. Jei ši pritartų, jau kitų metų antroje pusėje įsigaliotų nuostata, kad viršijus greitį iki 10 km/val., būtų skirta bauda. Tiesa, V. Grašys akcentavo, kad policijos pareigūnai neveda vidurkių ir nebando apskaičiuoti, kiek buvo viršytas greitis nelaimingais atvejais. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai ne tik viršytas, bet ir nepasirinktas saugus greitis lemia skaudžius įvykius.
Visgi LKPT vadovas nemano, kad dabar galiojanti baudų sistema – pernelyg liberali. Anot jo, kadangi administracinės teisenos senatis yra dveji metai, pažeidėjai anksčiau ar vėliau sulaukia bausmės. Visgi, pasak V. Grašio, praėjus kuriam laikui nuo pažeidimo atkeliavęs protokolas neprimena žmogui, ką blogo jis padarė ir neatlieka prevencijos, o atvirkščiai – tik suerzina.
Bus ne tik baudos
„Baudų sistema yra kompleksinių priemonių sistemos dalis. Jei nepadarysime kitų žingsnių, vien baudos nepadės“, – akcentavo jis, pabrėžęs, kad Lietuvoje keisis ne vien nuostata, kad greičio viršytojai iki 10 km/val. bus baudžiami finansinėmis baudomis.
Pareigūnas akcentavo, kad dabar diegiama automatinė pažeidimų fiksavimo sistema, kuri leis protokolus formuoti ir išsiųsti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams automatiškai. Šiuo metu šį darbą pareigūnams tenka atlikti patiems, dėl to praeina nemažas laiko tarpas, kol skirta nuobauda pasiekia kaltininką. Tokia sistema turėtų pradėti veikti jau kitąmet.
„Tai, kad dabar žmogui skiriamas įspėjimas, nereiškia, kad egzistuoja kažkokia tolerancija. KET tolerancijos nenumato. Tačiau žiūrint kompleksiškai, baudų reikia. Tai supaprastintų visas procedūras ir pažeidimą padaręs asmuo protokolą gautų per tris dienas“, – laidoje „DELFI Diena“ kalbėjo V. Grašys.
Anot jo, tie atvejai, kai automatinė sistema nesupras gautų duomenų, bus peržiūrimi policijos pareigūnų, o automatiškai suformuotą protokolą gavęs KET pažeidėjas turės dvi išeitis: arba pripažinti kaltę ir sumokėti skirtą baudą, arba kreiptis į policiją ir paaiškinti, kas vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu.
Argumentą, esą greičio viršijimas iki 10 km/val. nėra pavojingas, V. Grašys atremia. Anot LKPT viršininko, yra ne vienas mokslinis tyrimas, įrodantis, kad net keli viršyti kilometrai avarijos atveju reiškia skaudesnes pasekmes ir didesnę žalą.
Visgi tai, kokio dydžio baudos lauktų tų, kurie viršija leistiną greitį iki 10 km/val., jis spėlioti nedrįsta. Anot V. Grašio, kai tik bus pritarta nuostatai, jog tokius KET pažeidėjus reikėtų bausti finansiškai, tuomet bus ir nuspręsta, kokio dydžio bauda turėtų būti skirta.
Nauji matuokliai – šiemet
Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas, akcentavo, kad Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu, kurios masiškai diegia vidutinio greičio matavimo sistemas, peržiūri baudas, skiriamas už mažesnius leistino greičio viršijimus. Anot jo, šiuo keliu eina ir Lietuva, todėl įstatymų bazės korekcijos būtinos, kad žmonės būtų informuoti, arba, jeigu nepaiso KET, nubausti.
„Kai kalbame apie vidutinio greičio matavimo sistemą, tai riba nuo 0 iki 10 km/val. yra ypatingai svarbi“, – akcentavo LAKD vadovas.
Jis patvirtino, kad naujų greičio matuoklių Lietuvos keliuose atsiras dar šiemet. Šiuo metu vykdomi du viešieji pirkimai, kuriais norima įsigyti ir vidutinio greičio matavimo sistemų, ir momentinio greičio matuoklių. Pasirašius sutartis su rangovais, pirmi įrenginiai atsiras keliuose metų pabaigoje.
„Ir ruožai, kuriuose atsiras įrenginiai, parinkti ne atsitiktine tvarka. Greitis bus stebimas ten, kur dėl greičio viršijimo įvyko eismo įvykiai ir juose nukentėjo žmonės“ – akcentavo V. Andrejevas.
Perspėjantys ženklai neišnyks
Visuomenėje kilo diskusija, kad galbūt reikėtų naikinti kelio ženklus, perspėjančius apie priešais esančius greičio matuoklius, tačiau V. Grašys akcentavo, kad pagrindinis tikslas – ne surinkti kuo daugiau baudų, o priversti vairuotojus laikytis saugaus greičio.
„Štai dabar ten, kur veikia vidutinio greičio matuokliai, matome, kad jų nauda akivaizdi – žmonės net išvažiavę iš atkarpos nedidina greičio ir važiuoja taip, kaip nurodo ženklai, ko nebūdavo su momentinio greičio matuokliais, kai žmonės tuoj už ženklo spausdavo akceleratorių“, – kalbėjo „DELFI Dienos“ pašnekovas.
Jam pritarė ir V. Andrejevas, pridūręs, kad kol kas teisės aktai nurodo, kad privaloma vairuotojus informuoti apie priešais esančius greičio matuoklius, o tuo pačiu – perspėti apie laukiantį sudėtingesnį kelio ruožą. Visgi, anot jo, LAKD diegiama įranga keliuose turėtų ne tik sulėtinti vairuotojus.
Anot V. Andrejevo, laukia ir daugiau permainų, mat ten, kur tą padaryti įmanoma, Kelių direkcija leistinus greičius norėtų padidinti. Pavyzdžiui, nuo Kauno iki sienos su Lenkija norima įrengti magistralę, leidžiančią važiuoti 130 km/val. greičiu, tą patį norima padaryti atkarpoje nuo Vilniaus iki Kauno.
