Praėjo keleri metai po to, kai Europos Komisija skyrė beveik 3 mlrd. eurų baudą vilkikų gamintojams MAN, „Volvo/Renault“, „Daimler“, „Iveco“ ir DAF dėl sudaryto susitarimo padidinti sunkvežimių kainas. Kiek vėliau 880,5 mln. eurų bauda skirta ir Vokietijos „Volkswagen“ grupei priklausančiai „Scania“, nustačius, kad ir ši įmonė buvo prisidėjus prie neleistino susitarimo.
Transporto bendrovės visoje Europoje ruošia kolektyvinius bei atskirus ieškinius, siekdamos atgauti permokėtas lėšas. Ne išimtis ir Lietuva. Čia didžioji dalis įmonių ruošia vieną bendrą kolektyvinį ieškinį, nors yra ir kovojančių atskirai, ar besijungiančių prie kitų šalių vežėjų ieškinių.
Susivienijo virš 300 Lietuvos bendrovių
Organizuoti kolektyvinį ieškinį Lietuvoje ėmėsi nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ bendradarbiaudama su advokatų kontora „Cobalt“. Dar kovo mėnesį nariams buvo siunčiamas priminimas, kuriuo nuo kartelio nukentėję vežėjai kviesti pasitikrinti, ar pateikė visus reikalingus duomenis. Šiuo metu šis procesas jau užbaigtas, duomenys surinkti, ruošiamasi kitiems veiksmams.
Advokatų kontora „Cobalt“ informavo, kad dėl nuostolių atlyginimo dokumentus pateikė virš 300 Lietuvos bendrovių ir asmenų, kurių bendras įsigytų krovininių automobilių skaičius siekia 7000. „Linavos“ Paslaugų skyriaus vadovė Nijolė Badikonienė komentuodama DELFI teigė, kad tos įmonės, kurios jau pasirašė ir pateikė dokumentus dėl bendro ieškinio, turi teisę ir projekto eigoje pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau naujos įmonės prie šio projekto prisijungti galimybės nebeturi.
Prie bendro ieškinio prisidėjo ir Lietuvos logistikos milžinė „Girteka Logistics“, tačiau daugiau detalių atskleisti atsisako dėl konfidencialumo.
Žiniasklaidoje jau buvo pasirodžiusi žinia, kad kita didžiulė šalies logistikos bendrovė „Vlantana“ nusprendė teikti atskirą ieškinį ir prisiteisti 8,5 mln. eurų ir 6 proc. dydžio procentines palūkanas už patirtą žalą. Susisiekus su „Vlantana“ platesnio komentaro DELFI negavo. Teigta, kad visos kitos detalės yra konfidencialios, o naujesnių žinių teisiniame procese nėra.
„Linavos“ atstovė patikina, kad prisidėti prie bendro ieškinio buvo pakviestos visos Lietuvos transporto įmonės, tačiau kiekviena įmonė turi teisę individualiai priimti sprendimą.
Geriausias variantas – keli tūkstančiai eurų už automobilį
Nukentėjusios bendrovės turėjo surinkti nemažai dokumentų: pirkimo-pardavimo, lizingo arba išperkamosios nuomos sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, vilkikų perdavimo aktus, registracijos dokumentus bei kitus dokumentus, kurie gali būti svarbūs apskaičiuojant vilkikų kainą. Tiesa, dokumentus pateikusios ir prie ieškinio prisidėjusios bendrovės jokių papildomų išlaidų nepatirs.
„Visas projekto išlaidas ir rizikas prisiima teisininkų kontora. Sėkmės atveju teisininkams atiteks 15–20 proc. sėkmės mokestis, kurio konkretus dydis priklausys nuo ginčo eigos“, – informuoja N. Badikonienė.
Anot jos, dar anksti kalbėti, koks bus nustatytas žalos dydis, tačiau geriausiu variantu už vieną automobilį galima tikėtis kelių tūkstančių eurų kompensacijos.
„Faktas, jog kartelis buvo yra patvirtintas Europos Komisijos sprendimu, dabar reikia tik nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta vežėjams. Galimi du bylos eigos scenarijai. Pirmasis – taikus susitarimas (kol kas tik vienintelis gamintojas „Scania“ nesutinka su kartelio fakto egzistavimu). Antrasis variantas – jei teisininkai nesutars su sunkvežimių gamintojais dėl žalos atlyginimo dydžio – vyks teismo procesas, kuris ir įvertins žalos dydį.
Asociacija tikisi, kad vežėjams bus sugrąžintos lėšos už permokėtus vilkikus. Optimistinis variantas – iki kelių tūkstančių eurų už vieną automobilį. Žalos dydis – ekspertinis klausimas, priklauso nuo to, kaip ekspertai įvertins tą dydį ir kaip teismas jį priims“, – komentavo „Linavos“ atstovė.
„Linava“ taip pat nurodė, kad šiuo klausimu bendrauja su kitų šalių vežėjų asociacijomis. Turima informacijos, kad Austrijos, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos šalių vežėjų asociacijos taip pat ruošia ieškinius ir padeda savo šalių vežėjams atgauti lėšas.
Su DELFI taip pat susisiekė„Financial Right GMBH“ teisininkas Ronald Wasilewski (Ronaldas Wasilewskis), kuris yra atsakingas už Baltijos šalių bei Vengrijos bendrovių ieškinius. Jis nurodo, kad yra bendradarbiaujama su „Hausfeld“ teisės įmone. Jų bendrovė atstovauja vežėjus iš skirtingų šalių ir taip pat ruošia kolektyvinį ieškinį.
„Pirmuoju ir antruoju ieškiniu mes kreipėmės dėl 7000 bendrovių, viso įsigijusių 15 tūkst. sunkvežimių. Šiuo metu ruošiame kompanijas trečiajam ieškiniui, kuris jau bus paskutinis.
Minėtas ieškinys aktualus visoms Europos ekonominės erdvės šalims. Tikimės, kad už vieną sunkvežimį atgauti pavyks mažiausiai 10 tūkst. eurų. Žinoma, bandysime atgauti didžiausią įmanomą sumą. Ypač turint omenyje, kad Ispanijoje jau įvyko vienas teisminių procesų ir klientas už 2012 m. įsigytus sunkvežimius prisiteisė po 28 tūkst. eurų už vilkiką“, – pasakoja R. Wasilewski.
Jis taip pat primena, kad tiems, kurie sunkvežimius įsigijo iki 2003 metų, jau suėjo senaties terminas. Tad dabar galima kreiptis dėl sunkvežimių įsigytų nuo 2004 metų. Taip pat R. Wasilewski prideda, kad ieškinį galima kelti ir dėl 2012–2016 metų įsigytų „Scania“ vilkikų. Jis tvirtino, kad susisiekė su 2,5 tūkst. Lietuvos įmonių, tačiau nenurodė, kiek jų prisidėjo prie ruošiamo ieškinio.
Apie kartelį pranešė viena iš bendrovių
Net 9 iš 10 Europos keliais riedančių vilkikų yra pagaminami į kartelinį susitarimą įsivėlusiose įmonėse. Panašaus masto ir specifikos skandalas Europoje buvo kilęs tik dėl „Dieselgate“.
Viskas prasidėjo 2014 metais, kai Europos Komisija paskelbė, kad šeši sunkvežimių gamintojai (DAF, „Iveco“, MAN, „Mercedes“ („Daimler“), „Renault“/ „Volvo“ ir „Scania“) yra apklausiami dėl dalyvavimo karteliniame susitarime.
Po poros metų, 2016 m. liepos 19 dieną Europos Komisija patvirtino, kad DAF, „Iveco“, MAN, „Daimler“, „Renault“/ „Volvo“ pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles, sudarydami kartelinį susitarimą. Nustatyta, kad nuo 1997 iki 2011 m. šios įmonės sutartinai kėlė naujų sunkvežimių kainas. Tai buvo grindžiama tuo, kad didesniems nei 6 tonų bendrojo svorio sunkvežimiams skirtų išmetamųjų dujų valymo technologijų kūrimas yra labai brangus, nors iš tiesų šių technologijų įdiegimo laikas buvo atidėliojamas.
Teisininkai skelbė, kad žala sunkvežimius įsigijusioms įmonėms gali siekti 10–20 proc. naujo sunkvežimio kainos. Buvo skaičiuota, kad per visą laikotarpį už sunkvežimius galėjo būti permokėta apie 100 mlrd. eurų.
Bendrai šioms bendrovėms Europos Komisija paskyrė rekordinę baudą – 2,9 mlrd. eurų. Didžiausia bauda skirta „Daimler“ – 1 mlrd. Eur. DAF skirta beveik 753 mln. eurų bauda, „Volvo“/„Renault“ – 670 mln. eurų, „Iveco“ – beveik 495 mln. eurų. Dėl to, kad šios įmonės bendradarbiavo su tyrėjais, skirtos baudos buvo sumažintos 10 proc. Tuo tarpu bendrovei MAN buvo numatyta 1,2 mlrd. eurų bauda, tačiau kadangi ši bendrovė Komisijai ir pranešė apie kartelį, ji nuo baudos buvo atleista.
Vienintelė „Scania“ tuomet nepripažino, kad dalyvavo kartelyje. Dėl jos tyrimas buvo tęsiamas ir 2017 m. priimtas nepalankus sprendimas – skirta 880,5 mln. eurų bauda. Tad iš viso dėl kartelinio susitarimo bendrovėms skirta didesnė nei 3,8 mlrd. eurų bauda.
