Senų ir neefektyvių katilų keitimui namų ūkiuose vietoje planuotų 4 mln. eurų bus skirta beveik 7,7 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos 2634 gyventojams. Tuo tarpu saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose vietoje planuotų 4,5 mln. eurų bus skirta daugiau nei 6,2 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos 2656 gyventojams.
Iš Klimato kaitos programos beveik 1,6 mln. eurų kompensacinių išmokų rezervuota 802 gyventojams, kurie jau anksčiau yra įsirengę atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius. Iš viso beveik 6,1 tūkst. gyventojų numatyta išmokėti apie 15,5 mln. eurų.
„Didelis susidomėjimas gyventojams skirtomis skatinimo priemonėmis, kurios orientuotos į švarią ir žalią energetiką, patvirtino, kad toks finansavimas yra reikalingas. Jis bus tęsiamas ir ateityje, kad kuo daugiau gyventojų galėtų savarankiškai ir pigiau pasigaminti elektros energiją. Neabejoju, kad šios finansinės paskatos jau artimiausiu metu gana reikšmingai padidins gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) liepos 10 d. informavo gyventojus, kuriems yra skirtas finansavimas. Finansavimas bus skirtas visiems pareiškėjams, kurie atitiko reikalavimus ir teisingai užpildė registracijos formas.
„Šiomis savaitėmis intensyviai dirbome, vertindami registracijos formas ir dėjome maksimalias pastangas, jog rezultatai paaiškėtų kuo greičiau. APVA ir Energetikos ministerijos tikslas yra bendras. Visi kartu siekiame, jog kuo daugiau gyventojų pasinaudotų finansinio skatinimo priemonėmis ir patys pasigamintų elektros energiją bei prisidėtų prie oro taršos mažinimo“, – teigia APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.
APVA iš viso sulaukė 3057 prašymų finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą, o 1161 paraišką pateikė jau įsirengusieji atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius.
Dalis paraiškų dėl saulės elektrinių neatitiko nustatytų kriterijų, taip pat buvo netiksliai užpildytos. Siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti finansinėmis galimybėmis, APVA kreipėsi į gyventojus, prašydama patikslinti paraiškas.
Dažniausios pasitaikiusios klaidos ir paraiškų atmetimo priežastys – registruotas ne gyvenamosios paskirties namas, paraišką pateikė ne turto savininkas, arba namui išduotas tik statybos leidimas, bet registrų centre nėra registruota nuosavybė.
Tuo tarpu teikiant paraiškas neefektyvių katilų keitimui, dažniausiai pasitaikančios klaidos ir paraiškų atmetimo priežastys: namo statybos teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruotos anksčiau nei prieš 5 metus, gyventojai nori keisti krosnis, kurios netiekia šilumos į vandens pagrindu veikiančias sistemas, arba pareiškėjai nori įsirengti biokuro katilus padidintos taršos zonose, kuriose finansavimas teikiamas tik šilumos siurbliams įsirengti.
Kaip rašoma Energetikos ministerijos atsiųstame pranešime spaudai, iš viso iki 2023 m. planuojama investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES fondų lėšų saulės elektrinių įrengimui ir senų šildymo katilų keitimui.
Mažosios energetikos, orientuotos į elektros energiją gaminančius vartotojus, plėtra – vienas iš Energetikos ministerijos prioritetinių darbų. Todėl nuo 2019 m. liepos 2 d. gyventojams, norintiems įsirengti iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrines buvo supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą. Iki šiol tokia supaprastinta tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.