Trečiadienį paaiškėjo, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda vakarinei inauguracijos daliai pasirinko vilkėti smokingą, o štai būsimosios prezidentienės įvaizdis iki paskutinės akimirkos slepiamas po devyniais užraktais. Prezidento komanda nedaugžodžiauja nei, ką vilkės būsimoji pirmoji ponia, nei kokio dizainerio kūrybą ji renkasi, nei kiek kartų planuoja keisti savo apdarus.
„Simbolikos pirmosios poros įvaizdyje tikrai bus, tą galiu pažadėti. Artėjant inauguracijai ar po inauguracijos papasakosime, kokia tai buvo simbolika“, – teigė prezidento komandos atstovas.
Kol Nausėdų įvaizdį inauguracijai gaubia paslaptis, G. Drukteinis siūlo nepamiršti renginio svečių įvaizdžių ir dalijasi praktiškais patarimais, kaip atspindėti ne visiems suprantamą „vakarinį-šventinį“ aprangos kodo reikalavimą.
„Dar kartą apie naujojo prezidento inauguracijos vakaro aprangą. Didelio rezonanso sulaukęs mano tekstas apie „šventinį-vakarinį“ aprangos kodą, visgi, sukėlė ir papildomų klausimų – tai ką apsivilkti, ypač moterims?
Prezidentūra sumąstė gudrų taktinį ėjimą pakviesti į inauguraciją kuo daugiau „naujo tipo“ svečių: kultūros veikėjų, socialinių darbuotojų, gydytojų ir panašiai. Puiku! (nors oficialus Prezidentūros paaiškinimas dėl kvietimų atrankos kriterijų – „tuos, kurie balsavo už arba parėmė Nausėdą“ yra neįtikėtinai užgaulus, nes, taip suprask, „nebalsavusius“ Lietuvos piliečius dabar reikia bausti, represuoti ir ignoruoti?) – tačiau tuo pačiu tai reiškia, kad susirinks gausybė tokiuose rautuose nedalyvaujančių žmonių.
Nieko nuostabaus, kad man plūsta nuoširdžių paklausimų srautas, kurį pabandysiu apibendrintai atsakyti ir paaiškinti (bent jau vyrams, nes moterų aprangos specialistų yra kur kas geresnių už mane, bet ir joms turiu ką pasakyti).
Kaip sakoma, niekada neapsiriksi su juoda ir mėlyna spalvomis, jos yra universaliausios. Bėda tik, kad juoda ne visiems tinka, ypač lietuviams su jų blyškia veido spalva. O ypač, jei naujasis prezidentas jau pranešė, kad tam vakarui „užsidės“ smokingą, tai jums nebegalima irgi „užsidėti“ smokingo, nes šiaip ar taip negalima būti įspūdingesniu už šeimininką!
Tačiau jei esate tamsesnio gymio, vilkitės juodą (geriausiai prie juodos dera vienspalvis ramių tonų šlipsas). Sunku įsivaizduoti lietuvį, neturintį mėlyno kostiumo, tad jis bet kuriuo atveju išgelbės. Žinoma, bus tokių, kurie nepasiriš šlipso, tačiau iš šono tokie visada atrodo jei ne puskvailiai, tai bent jau puslaukiniai.
O štai likusiems nuoširdžiai patariu įsigyti mėlyną bleizerį (liet. švarką) su auksinėmis ar varinėmis sagomis ir derinti ji prie smėlio arba pilkų kelnių – visada atrodo prašmatniai, tačiau ir neįpareigojančiai – tinka visoms progoms: ar kokteilyje, ar sodyboje, ar su ponais.
Marškiniai – balti, jei veidas įdegęs arba žydri, jei veidas baltas. Jei esate drąsus – tinka languoti, tačiau, šiukštu, neraštuoti!.
Šlipsas – kas nors mėlyno su raudonu ar geltonu, batai – rudi, tinka ir juodi, įsispiriami, iš bėdos tinka ir suvarstomi (kurie, beje, privalomi prie vienspalvio kostiumo). Kojinių spalva – tik pagal kelnių spalvą (tada koja atrodys ilgesnė), iš bėdos – juodos arba pilkos. Ir dantys, žinoma, balti, nes, kaip sakoma Volstryte „apie žmogų geriausia spręsti ne iš jo odos, bet dantų spalvos“, o ir jau XIX amžiuje jau buvo žinoma, kad „džentelmenas nėra iki galo apsirengęs be šypsenos“.
Ir, beje, 90 proc. svečių tokiuose renginiuose visą vakarą prastypso tylėdami ir nieko neveikdami, nes nieko nepažįsta, ir jų niekas nepažįsta. Kaip daryti „ratą“ ir atrodyti svarbiu, dar parašysiu, bet pradžiai galima pasiskaityti mano seną, vienok tebeaktualų tekstą „100 taisyklių aukštuomenės liūtui“.
Gana profaniškai ir paviršutiniškai: renginys ne „parketinis“ ir po atviru dangumi, vadinasi, ilga vakarinė suknelė bus tiesiog nepraktiška. Renginys stovimas, todėl aukštakulniai – beprasmiški. Renginyje 2 tūkst. svečių, todėl beveik visos moterys ištirps minioje. Tikėtinas lietus, todėl daug ką vilktis yra tiesiog pavojinga (ypač, jei šalia nėra džentelmeno su skėčiu) ir nelogiška.
Nuoširdžiai manau, kad optimalu vilktis tik kostiumėlį, tokį, kokius vilki Prancūzijos prezidento žmona (žinoma, su „Hermès Carre“ skarele, susukta įmantriai ir taip, kad matytųsi „Hermès“ ženklas).
„Nuobodu!“, sušuktų kai kas. O taip, nuobodu, bet kaip kažkada sakė Margaret Thatcher: „Žinoma, nuobodu. Tiesa yra visada nuobodi“. Taigi, nerizikuokite. Nebent norite atrodyti pajuokiančiai, kaip ta kažkokia traktorių prekeivio žmona “...ėlė“, kadaise įnešdavusi į aukštuomenės balius zoologijos parko lygio pramogų.
Tekste pateikiama subjektyvi autoriaus nuomonė.
