– Viena drama baigėsi – nauji svarbiausių Europos Sąjungos institucijų vadovai paskirti. Kodėl taip ilgai vyko derybos? Dėl ko buvo daugiausiai ginčų?
– Turėčiau iš karto paprieštarauji, nes drama dar nesibaigė. Kodėl tie rinkimai užtruko, tai kaip pažiūrėsime. Paskutinis vadovų susirinkimas vyko dvejas su puse paros. Tai buvo vienu prisėdimu išspręstas klausimas, o ankstesnė jų diskusija vyko kelis mėnesius. Reikia turėti omenyje, kad tai yra europinis kompromisas, reikia suderinti 28 interesus. Visų pirma, šį kartą procesas buvo labai politinis, įtakos daug turėjo europinės partijos.
– Tačiau kodėl šįkart išsiskyrė Vokietijos ir Prancūzijos lyderių nuomonės?
– Ginčai prasidėjo nuo to, kad europinės partijos tarpusavyje, Atsinaujinanti Europa, Europos liaudies partija, socialistai ir žalieji, šį kartą reikėjo sudaryti koaliciją, kad vadovai būtų išrinkti. Koalicija turi būti iš 4 partijų. Tai yra naujas fenomenas. Kita vertus, konkurencija vyko ir partijų viduje. Buvo klausimas, kokius žmones nominuoti, kokius žmones palaikytų partijos viduje, taip pat – valstybių narių nuomonė. Daugiau veikėjų, daugiau nuomonių, daugiau politinių diskusijų.
– Kodėl šįkart išsiskyrė nuomonės kalbant apie aukščiausią postą?
– Nepasakyčiau, kad išsiskyrė, buvo noras pademonstruoti, kad ES juda ta linkme, kuri yra priimtina didžiausių valstybių lyderiams. Tas išsiskyrimas gal taip atrodė tik iš išorės. Manau, kad tiek Prancūzijos, Vokietijos ar kitų šalių lyderiai buvo vieningi, kad šį kartą reikia tiek lyčių, tiek partinio balanso, taip pat geografinio balanso.
– Ar tai signalas, kad ES, nors ir bendrija, turinti jungti ir vienyti, kol kas susiduria su daugiau iššūkių nei bendrumo?
– Žinote, jeigu būtų nepavykę rasti to sprendimo, mes šiuo metu turbūt kalbėtume apie institucinę krizę. Tuomet būtų aišku, kad Europos Komisija nepradės laiku savo darbo, kaip numatyta. Tai reikštų, kad reiktų tęsti kalbėjimą su Europos Parlamentu, su europinėmis partijomis tarp skirtingų grupių ir skirtingų regionų, skirtingų politinių koalicijų. Tai, kad pavyko pasiekti kompromisą, manau, kad yra gerai. Tai reiškia, kad yra judėjimas pirmyn. Jeigu EP pritars komisijos vadovo kandidatūrai, manau, prasidės normalus procesas, Europos Komisijos formavimas, kai yra nominuojami komisarai ir vyksta klausymai. Tada visi procesai galės prasidėti laiku, arba beveik laiku, kaip tai buvo prieš penkerius metus.
– Politologai, laukdami sprendimo dėl Europos Vadovų tarybos pirmininko sakė, kad greičiausiai bus išrinktas triušis iš kepurės: kiek buvo netikėta Ursula von der Leyen kandidatūra?
– Manau, kad nėra didelė paslaptis, kad realiai Vokietijos gynybos ministrė nebuvo ta, kurios pavardė būtų minima kelis mėnesius prieš tai. Ji yra matoma ir žinoma mūsų regione, kituose regionuose, ji niekam nėra nepažįstamas žmogus. Tiesiog taip susidėliojo, kad reikėjo lyčių balanso, reikėjo, kad Europos liaudies partija vadovautų komisijai.
– Bet kol kas nežinia, ar Europos Parlamentas patvirtins šią kandidatūrą. Gali ji užstrigti čia, nes žalieji jos nenori, socialistai irgi. Praeis ji ar ne?
– Čia reikėtų klausti žaliųjų socialistų. Šią savaitę, kiek žinau, ponia Ursula von der Leyen sutinka tiek su atsinaujinančios Europos frakcija, susitiks dar kartą ir su žaliųjų partijos vadovybe. Visada yra politinis procesas. Gyvename demokratinėmis sąlygomis, tikėtis, kad viskas bus paprasta ir 100 proc. sustyguota, tai neįmanoma.
– Kokie yra galimi scenarijai?
– Scenarijų gali būti įvairesnių – ne tik „patvirtina“ ir „nepatvirtina“. Dar gali būti svarstoma ir atidėti balsavimą, balsuoti ne dabar, galbūt balsuoti rugsėjo mėnesį už komisijos vadovą. Vis tik Lietuvai, daugeliui Europos šalių, būtų daug geriau, jeigu mes dabar išsirinktume vadovus. Kitaip sakant, užsisukus instituciniams ginčams ir diskusijoms, mes jose įstrigsime. Tuo tarpu Briuselyje yra krūva neišspręstų klausimų: Brexit, finansinės perspektyvos, Mobilumo paketas, pinigų sąjungos gilinimo klausimas. Šiuos dalykus reikia spręsti. Sakyčiau, kad toks yra mūsų interesas ir daugelis konstruktyvių politikų tai supranta. Aš tikiuosi, kad šis klausimas išsispręs.
– Bet ar bus pritarta?
– Aš manau, kad pirmiausia reikia žiūrėti į tai, kad Parlamentas pakankamai greitai išsirinko savo pirmininką. Sakyčiau, kad pirmininko rinkimai rodo, kad partijos gali susitarti. Tai yra viena iš susitarimo dalių ar dėlionių. Jeigu ta dėlionė jau yra, gal ir kitos detalės sukris į ją.
– Bet žiniasklaida sako, kad pačioje Vokietijoje kandidatė vertinama prieštaringai ir buvęs EP pirmininkas ją kritikavo socialiniame tinkle, kad tai silpniausia visų laikų Vokietijos ministrė. Kaip yra iš tiesų?
– Aš tikrai neturiu galimybės vertinti nei buvusio Europos Parlamento pirmininko žodžių, nei pačios kandidatūros. Reikia pažiūrėti, kokio dydžio yra Vokietijos delegacijos skirtingose partijose. Galiu tik pasikartoti, kad įsivelti į institucinius ginčus, tikrai būtų neprasminga ir nenaudinga.
– Kalbant bendrai apie visus vadovus: kokios tendencijos šiuose rinkimuose atsispindi?
– Reikia pasakyti, kad partinis žaidimas buvo labai akivaizdus. Partijos labai aiškiai pasakė, kokių pozicijų nori. Kitas balansas, apie kurį tikrai visi kandidatai ir apskritai vadovai kalbėjo – lyčių balansas. Taigi turime Centrinio banko vadovę moterį, Europos Komisijos vadovę moterį, jeigu ją išrinks, ir du vadovus vyrus. Lyčių balansas užtikrintas. Dėl geografinio balanso užtikrinimo, gal mes tikėjomės šiek tiek daugiau mūsų regionui, bet reikia turėti omenyje, kad viena iš pagrindinių EK pavaduotojų bus iš Šiaurės Europos. Reikia tikėtis, kad jai bus skirtas atsakingas ir platus portfelis.
– Prieš rinkimus buvo kalbama, kad kandidatą į komisijos vadovus siūlo partija, kuri laimėjo daugiausia mandatų ir kalbėta, kad tai – demokratijos pavyzdys, bet po rinkimų šios idėjos iškart atsisakyta. Kodėl?
– Ponia Ursula von der Leyen atstovauja Europos liaudies partijai, o ji surinko daugiausia balsų, bet ES sutartyje parašyta, kad atsižvelgiant į rezultatus, komisijos vadovas siūlo ES Vadovų Tarybą. Jokia sutarties raidė nebuvo pažeista, sakyčiau, kad reiktų kalbėti apie demokratiją, tai, ką mes realiai matome. Visi vadovai, kurie sėdi Vadovų Taryboje, jie taip pat atvažiuoja su severenios valstybės mandatais. Jie yra demokratiškai išrinkti.
– Kokie iššūkiai artimiausiu metu laukia Europos Sąjungos ir visos Europos?
– Jau minėjau, kad spalio mėnesį bus labai svarbu, kaip spręsis Brexit klausimas. Aišku, tai priklauso ne tik nuo Europos Sąjungos vadovų, bet ir nuo pačios Britanijos. Kitas klausimas – finansinė perspektyva, dėl kurios metų gale vis tiek reikės derėtis ir susiderėti. Trečias labai svarbus blokas – visa ekonominė situacija ir kaip mes užsitikrinsime eurostiprumą, taip pat emigracijos klausimai.
– Kaip naujų vadovų kontekste atrodo Lietuva? Ar tai gerai mūsų šaliai?
– Jau sakiau, kad mes save galime matyti tame kompromise, kuris buvo priimtas. Aišku, visada svarbu, kas yra vadovai, kas bus jų komandose, kokie bus balansai komandų viduje, kokias programas pristatys tie vadovai, ar ten bus atspindėti ir mūsų interesai, kurie susiję su sienų apsauga, energetiniu stabilumu, klimato kaitos stabdymu, ekonominiu augimu.
– Ar Lietuva bus girdima, ar keisis santykiai?
– Manau, kad mes turime unikalų šansą. Ponia Ursula von der Leyen tikrai pažįstame gerai, ji gerai pažįsta Lietuvą, gerai supranta mūsų problemas, Vokietijos kariai šiuo metu yra čia, Lietuvoje. Manau, kad mums visa erdvė veikti yra labai palanki. Tikiuosi, kad mūsų balsas bus tikrai girdimas.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI įraše.