Užsienio remiamos Tripolio vyriausybės valstybės prokuroro laiške Libijos saugumo vadovui teigiama, kad vyrai bandė „užsitikrinti susitikimą“ su Saifu al-Islamu al-Qaddafiu, nuverstojo diktatoriaus sūnumi ir galimu kandidatu į prezidentus, kurį palaiko kai kurie Maskvos pareigūnai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad apie ataskaitas žinojo ir siekė jas patikrinti. „Šiuo klausimu dar nesame sulaukę oficialaus pranešimo iš Libijos pusės“, – atsakė užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Nešiojamieji kompiuteriai ir atminties kortelės, kuriuos su savimi turėjo įtariamieji, parodė, kad jie dirba agentūrai, vadinamai „Fabrika Trollei“ (rus. – DELFI) – „Trolių fabrikui“, kurio „specializacija – įtakos darymas prieš rinkimus, kurie įvyks keliose Afrikos valstybėse“, įskaitant Libiją, rašoma laiške, pažymėtame generalinės prokuratūros antspaudu, kurį gavo „Bloomberg“.
Du Libijos vyriausybės pareigūnai, tiesiogiai susipažinę su šiuo klausimu, patvirtino dokumento autentiškumą.
„Fabrika Trollei“ – taip vadinamas žiniasklaidos ir politinių agentūrų tinklas, siejamas su Rusijos oligarchu Jevgenijumi Prigožinu, kurį JAV apkaltino operacijų, turėjusių sutrukdyti 2016 m. prezidento rinkimams, finansavimu ir organizavimu. J. Prigožinas palaikė ryšius su Saifo al-Islamo atstovais dėl jo būsimo politinio vaidmens, teigia trys žmonės, susipažinę su situacija.
Trolių fabrikas
Libija šiais metais planavo surengti rinkimus pagal Jungtinių Tautų remiamą veiksmų planą, siekiant užglaistyti nesutarimus, neduodančius OPEC narei ramybės nuo pat 2011 m. NATO paremto sukilimo, kuris užbaigė Moammaro al-Gaddafi keturių dešimtmečių viešpatavimą. Rinkimų iniciatyva nepavyko, nes rytuose įsikūręs vadas Khalifa Haftaras balandžio mėnesį pradėjo puolimą, siekdamas užgrobti Tripolį.
Pats K. Haftaras turi ambicijų užimti prezidento postą ir yra pasiryžęs atkovoti sostinę iš Jungtinių Tautų remiamos vyriausybės, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Fayezas al-Sarrajus. Šiuo metu abi šalys perėjo į karinį konfliktą, kaltindamos viena kitą provokuojant užsienio įsikišimą.
K. Haftarą remia JAE ir Egiptas, be to, jis sulaukė ir rusų pagalbos, nors Rusija stengiasi palaikyti ir kitus savo partnerius Libijoje, įskaitant Saifą al-Islamą, mat tikisi išplėsti savo vaidmenį Šiaurės Afrikoje ir sustiprinti savo geopolitinę galią.
Saifo al-Islamo šalininkai anksčiau teigė, kad jis stengiasi suburti susipriešinusias Libijos gentis su pažadu atkurti stabilumą. Kiti sako, kad jo įtaka pervertinama, nes sukilėliai ir disidentai, kurie nuvertė jo tėvą, dabar varžosi dėl galios tarpusavyje.
„Rusija bando padidinti savo įtaką Afrikoje, bando žaisti savo žaidimus. Ir tie žaidimai labai įvairūs, kiekvienoje šalyje jie vis kitokie, – pabrėžia Maskvos Karnegio centro vyresnysis bendradarbis Aleksandras Baunovas. – Kartais tai vyksta per privačius veikėjus, kartais – per valstybės veikėjus. Prigožinas yra vienas iš Rusijos įgaliotinių.“
Putino šefas
Vienas iš Libijos pareigūnų informavo, kad sulaikytieji rusai nuo atvykimo į Libiją kovo mėnesį ir suėmimo balandžio mėnesį du kartus spėjo susitikti su Saifu al-Islamu. Jie taip pat prisipažino dalyvavę kampanijoje siekiant paveikti rinkimus Madagaskare, teigė jis. Taip pat buvo suimti trys Libijos gyventojai, įskaitant Gaddafi eros užsienio reikalų ministro sūnų. Vyrams dar neiškelti kaltinimai.
Prokuratūros dokumentas, datuojamas liepos 3 d., vieną iš sulaikytųjų vyrų įvardijo kaip Maksimą Šugalejų, Rusijos politinį konsultantą, kuris dirba Maskvoje įsikūrusiame Nacionalinių vertybių gynimo fonde ir kurio vadovas iki šiol rengė naujienų svetainę, JAV siejamą su J. Prigožinu.
M. Šugalejaus darbdavys patvirtino, kad jį ir kelis kitus neįvardijamus darbuotojus gegužės mėnesį sulaikė Libijos valdžios institucijos. Savo svetainėje paviešintame pareiškime jis teigė, kad bendradarbiai nesikišo į šalies rinkimų procesą ir tik atliko sociologinius tyrimus. Kitas sulaikytas vyras – Sameris Hassanas Seifanas, kurį kolega identifikavo kaip arabų kalbos vertėją.
Aleksandras Prokofjevas, Libijos dokumente įvardijamas kaip trečiasis rusas, pabėgęs iš sulaikymo vietos, sakė, kad su M. Šugalejumi Libijoje dirbo prie tyrimo, kurį užsakė fondas, ir patvirtino, kad jie ėmė interviu iš Saifo al-Islamo.
„Tai beprotiška ir absurdiška situacija, – pareiškė jis. – Kaip galima kalbėti apie kišimąsi į rinkimus, kurie net nevyksta?“
J. Prigožinas, neoficialiai vadinamas „Putino šefu“ dėl maisto tiekimo sutarčių su Kremliumi, iki šiol neigė bet kokį savo vaidmenį JAV priešrinkiminėje kampanijoje. Jis neatsakė į elektroniniu paštu per jo įmonę „Concord Catering“ išsiųstą prašymą pakomentuoti.
M. Šugalejus – politinis konsultantas iš Sankt Peterburgo, turintis patirties Afrikoje ir, kaip žinoma, dirbęs J. Prigožinui, teigia Piotras Bystrovas, Rusijos politinių konsultantų asociacijos vyriausiasis narys. „Jis yra gana aukštos kvalifikacijos ekspertas“, – telefonu patikslino P. Bystrovas.
Nacionalinių vertybių apsaugos fondo vadovas Aleksandras Malkevičius anksčiau buvo „USA Really“ naujienų svetainės vyriausiasis redaktorius. JAV Iždo departamentas „USA Really“ įvardijo kaip vieną iš su J. Prigožinu siejamų tinklalapių, kuris nagrinėja kontroversiškus politinius klausimus. A. Malkevičius pareiškė, kad iš „USA Really“ išėjo dar vasario mėnesį ir neigė bet kokius ryšius su J. Prigožinu.
Qaddafio sugrįžimas
Buvusio Libijos lyderio įpėdinis Saifas al-Islamas buvo laikomas Zintano milicijos nelaisvėje vakarų Libijoje po to, kai buvo suimtas 2011 m. kare, per kurį buvo nuverstas ir nužudytas jo tėvas. Sukilėliai jį išlaisvino 2016 m., tačiau nuo to laiko jis slapstosi ir jo buvimo vieta nežinoma. Jo padėjėjas neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas vis dar ieško M. Gaddafi sūnaus dėl nusikaltimų žmoniškumui, susijusių su smurtiniu demonstracijų prieš jo tėvo valdžią numalšinimu, ir nėra aišku, ar jis apskritai turėtų teisę dalyvauti prezidento rinkimuose, atsižvelgiant į dviprasmišką jo teisinį statusą.
