Viena iš tokių turgus, į kurį pusiau oficialiai tempiami ir parduodami įvairūs nelegalūs ar pusiau legalūs gaminiai.
„Kaliningrado turgus tai standartinis vokiškas Vakarų Europos statinys, kuris egzistavo ne viename europietiškame mieste, taip pat ir pas mus. Praktiškai jį sudaro trys dengtos galerijos. Šoninėse pieno ir mėsos produktai, centre vaisiai ir daržovės“, – įspūdžiais dalinasi Petras Čepkauskas, mažmeninės prekybos ekspertas, „Pricer.lt“ konsultantas.
Lietuvis sako, kad turguje pilna visų aplinkinių valstybių – taip pat ir Lietuvos – prekių. Embargas praktiškai neveikia. Prekeiviai šiek tiek nedrąsiai eksponuoja tik įvežtinius mėsos gaminius. Kabo viena ar dvi „Biovelos“ dešros ir tik paklausus pardavėjas pasako, kad jų turi ir daugiau. Pieno produktai sudėti lentynose ir parduodami net nesislepiant.
„Mane lydėjęs kolega tokia padėtį paaiškino paprastai – greičiausiai pardavėjai turi kokius nors pusiau legalius dokumentus, kad tai baltarusiška ar armėniška produkcija“, – dėsto P. Čepkauskas.
Kalbant apie asortimentą, vežamos lietuviškos dešros ir šiek tiek sūrių, nes kiti pieno produktai, lyginant su lenkiškais, brangūs. Įvežtinės pusiau legalios produkcijos pagrindinė kilmės šalis Lenkija. Nuo Karaliaučiaus iki artimausios „Lidl“ parduotuvės užsienyje 50 km. Visų tinklų, kurių parduotuvės yra aplinkinėse valstybėse – „Lidl“, „Biedronka“ ir kitų privačių prekės ženklų pilna. Iš lietuviškų daug „Vilkyškių pieninės“, „Žemaitijos pieno“ produkcijos.
Dar viena „lietuviškų“ prekių kategorija tai vietoje su mūsų prekių ženklais gaminami produktai.
„Pavyzdžiui, „Klaipėdos mėsinė“ yra leidusi naudoti savo prekės ženklą vietiniams gamintojams. Dėl to jų gaminių daugybė“, – niuansus dėsto P. Čepkauskas.
Prekių, kurioms embargas negalioja gana daug. Lietuviškas alus atstumo ten parduodamas tokia pat kaina kaip rusiškas (jis konkuruoja, nes gaminamas šalia ir jį pigu atvežti) ir dalinasi lentynas kartus su vietiniais, latviais ir lenkais aludariais. Estijos produkcijos praktiškai nėra, nes per toli.
Beje embargas skatina ir vietinius ūkininkus gaminti savo sūrius, nors jie ir brangesni, bet skanūs ir originalūs.
„Įdomus vaisių ir prieskonių asortimentas. Jie veža iš Azerbaidžiano ir kitų NVS šalių. Pomidorai aromatingi ir skanūs, auginti ne šiltnamyje, bet lauke. Melionių rūšys tokios, kurių nėra Lietuvoje, nes Ispanijoje jie neauginami“, – aiškina P. Čepkauskas.
Kalbant apie kainas, jos panašios, kaip ir Lietuvoje. Tiesiog pats pigiausias pienas ir kruopos bus kur kas pigesnės nei pas mus, nes remiamos valstybės. Kitos prekės, skirtos turtingesniam sluoksniui, brangesnės.
Kainų mėgėjams: šviežios bulvės 80 ct, svogūnai 76 ct, pomidorai nuo 1.60 euro, agurkai 69 ct, sūriai nuo 3.70 euro bet yra ir kraftiniai po 20 eurų. Vidutinė kaina bus apie 6 eurus už kilogramą. Sviestas nuo 3.5 euro iki 6.5 euro už lietuvišką, tačiau turguje populiaresnis sveriamas sviestas.
Kursas dabar 72 rubliai už eurą.
