– Spėjome apsidžiaugti, kad yra nauja koalicija, bet premjeras dar laiko intrigą iki antradienio. Jūs reiškiate atsargias viltis, kad jis liks premjeru. Bet kaip yra iš tiesų? Turite atsarginį variantą?
– Aš reiškiu ne atsargias viltis, o tikiu, kad taip ir bus. Antradienį bus paskelbtas premjero sprendimas, tikiuosi, kad jis bus teigiamas.
– Nesate garantuotas?
– Negaliu atsakyti už jį, bet jis jums pats atsakys, taip pat ir visai visuomenei. Pats faktas, kad premjeras dalyvavo pasirašant koalicinę sutartį, kartu sveikinosi, tai yra dalykas, kuris neturėtų daryti jums neigiamo įspūdžio. Mes visi kartu turime bendrą siekį, kad valdančioji dauguma būtų sėkminga, kad turėtų daugiau nei 71 narį. Aš tik pasakysiu, kad tokio dalyko Seime nebuvo praktiškai jau dvejus metus. Mes turime vėl daugumą Seime, tai leis mums užtikrinti darbų tęstinumą.
– Jūs turite atsarginį premjero variantą?
– Jeigu būtų neigiamas atsakymas, mes kartu ir ieškotume sprendimo, kito varianto. Kol kas tikrai nekyla tokios diskusijos. Jo sprendimas yra ir jis pasakys jį antradienį. Džiaugiamės tuo, kad jis yra, jis sveikas ir gyvas po tokio sunkaus rinkimų sezono. Aš labai tikiuosi, kad jis tikrai imsis atsakomybės.
– O jeigu ne?
– Jeigu ne, mes kartu su juo ir visais kitais, kalbėsime, bet visi požymiai rodo tai, kad jis imsis.
– Kam laikyti intrigą?
– Negaliu atsakyti už poną Skvernelį. Jis pasakė, kad nori daugiau dėmesio. Ar tai blogas atsakymas?
– Pasikalbėkime apie ministrus. Akivaizdu, kad atsisveikinate su žemės ūkio ministru. Su kuo dar?
– Pokyčiai Vyriausybėje yra neišvengiami, nes koalicija yra keturių, o nebe dviejų partijų. Visos partijos turi savo atsakomybes, jos siūlys ministrus, šiuo atveju keičiasi mažiausiai vienas ar net trys ministrai. Tos partijos, kurios deleguoja arba naujai, arba pasikeičia atsakomybės sferomis, nebus linkusios deleguoti ne savo atstovo. Kaip partijos pasielgs, jų sprendimas.
– Ar gali dabartiniams ministrams būti išreikšta kitų partijų parama? Pavyzdžiui, Karobliui?
– Mes padarėme labai didelį darbą ir aš labai džiaugiuosi, esu dėkingas kolegoms, kurie ir balsavo 2016-aisiais už juos, nes jie supranta atsakomybę, o likus iki rinkimams ne tiek ir daug laiko, jie imasi atsakomybės ir dirbs valdančiojoje daugumoje. Eiti į rinkimus iš opozicijos kartais yra daug lengviau, nei būti daugumoje. Esu jiems dėkingas. Tai, kad turime tokį įvykį šiandien, yra gerai.
– Ar gali keistis jūsų deleguoti ministrai? Pavyzdžiui, Kukuraitis?
– Negaliu atsakyti, mes frakcijoje neturime jokių abejonių dėl ministro Kukuraičio. Mes girdime įvairius pasisakymus viešojoje erdvėje, bet, manau, kuo daugiau išrinktasis prezidentas kalbėsis su Kukuraičiu, tuo daugiau galimybių, kad jis ir liks.
– O kiti ministrai?
– Iš mūsų sferų, kad reiktų kažką keisti, jokių diskusijų neturėjome. Jeigu premjeras teiks kažkokį pasiūlymą, mes tikrai jį svarstysime, bet kalbant apie frakciją, tai kol kas diskusijų nebuvo. Premjeras pats turėtų pasakyti, ką jis siūlys, jis su visais derins tai, kas jų sferose. Į Vyriausybės formavimą mes visada žiūrėjome ne per partinę prizmę, o pagal tai, kaip žmogus atlieka pareigas. Esu girdėjęs premjero komentarus ir apie teisingumo ministrą, tai jo komentarai buvo labai geri. Mes taip pat matome teigiamus pokyčius, abejočiau, ar ministras Skvernelis teiktų pasiūlymus keisti šį ministrą.
– Ką „tvarkiečiai“, jūsų žiniomis, siūlys į Krašto apsaugos ministrus?
– Negaliu atsakyti. Čia jų sprendimas, į jį bus atsakyta po to, kai bus suteikti įgaliojimai premjerui, jeigu tai bus Saulius Skvernelis, jis kartu su partija tai ir aptars. Klausimas yra per ankstyvas. Atėjus laikui, bus ir atsakymai.
– Kada ateis tas laikas?
– Manau, po liepos 12 dienos.
– Jau tvirtai sutarta, kad jūsų kolegė Agnė Širinskienė prisijungs prie „tvarkiečių?
– Aš džiaugiuosi, kad A.Širinskienė yra pasiruošusi, kad ši frakcija galėtų pilnavertiškai dalyvauti valstybės valdyme. Tokių Seimo narių yra mažai, kurie iškelia nepatogius klausimus ir pan. Tai žingsnis į stabilumą.
– Pagal kvotas A.Širinskienė turėtų netekti TTK pirmininkės posto?
– Ne, pagal kvotas jūs neteisingai vertinate. Iš esmės tas klausimas net nebuvo aptarinėjamas. Seimo narė šio klausimo nekelia kaip sąlygos, tai įrodo jos tvirtą charakterį. Ji tai daro vardan valstybės stabilumo. Ji daro tai, kad ši partija turėtų frakciją ir dalyvautų koalicijoje.
– Kodėl derybos dėl naujos koalicijos buvo tokios sunkios?
– Kiekvienos derybos yra sunkios. Čia turėjome ilgas derybas, nes turbūt apie 90 proc. laiko skyrėme kalboms, kas programiškai Vyriausybės plane galėtų būti pakeista. Tas kalbėjimas apie atsakomybes jau buvo pačioje pabaigoje, kai mes viską suderinome. Kitaip sakant, apie programinius dalykus kalbėjome apie mėnesį, tai apie atsakomybės sferas mes kalbėjome ir nusprendėme per kelias dienas.
– Kodėl viešojoje erdvėje buvo diskutuojama apie postus?
– Ne mes tai darėme. Tą vaizdą formavo tie, kas norėjo. Galima paminėti ir Pranckietį, ir kad neva Karbauskis nori jam atkeršyti. Buvo daroma tokia viešųjų ryšių akcija. Derybose mes nutarėme, kad Seimo pirmininko postą galėtume iškeisti, kad gautume daugiau atsakomybės, įtakos sferų. Mes tikėjomės, kad mūsų pozicijos nesusilpnės, jeigu prarasime pirmininko postą. Vyriausybėje mums svarbu turėti kuo daugiau pozicijų.
– Gal situacija dėl Pranckiečio ir sukūrė tokį vaizdą, kad derybos buvo labai sunkios?
– O kas tai darė? Tai darė vienas žmogus Viktoras Pranckietis, mes visada sakėme, kad su juo nematome jokių problemų. Aš tikrai negaliu pasakyti, kodėl Seimo pirmininkas taip pasielgė.
– Kodėl jūs leidote?
– Kaip galima neleisti? Juk prieš porą dienų Viktoras Pranckietis pareiškė, kad mažumos Vyriausybė irgi būtų geras sprendimas. Aš nežinau daugiau kitos valstybės, kurioje politikas pasakytų, kad mažumos Vyriausybė yra geriau nei daugumos.
– Gitanas Nausėda visą susidariusią politinę situaciją pavadino politiniu karnavalu. Sutinkate su tokiu apibūdinimu?
– Sutinku, kad žiūrint viešumoje, atrodė taip tarytum yra Karbauskis, kuris bando pasivyti Pranckietį ir kažką jam padaryti. Taip tikrai nebuvo, nes viskas buvo nuspręsta frakcijoje slaptais balsavimais, kad nebūtų jokių abejonių apie spaudimą, jis tai puikiai žino. O kalbėjimas, kad aš kažko bijau, yra viešųjų ryšių akcijos. Prezidentas reagavo į tai, kas buvo viešumoje.
– Bet sutinkate su apibūdinimu?
– Nesutinku. Čia nėra ginčo. Jeigu aš būčiau prezidentu, matydamas tokį vaizdą, koks jis yra, tą patį pasakyčiau, bet esmė yra tokia, kad mes dirbome labai sunkų darbą. (…) O žiniasklaidai Pranckiečio kalbos buvo labai geras turinys, pasakojimas, kaip Karbauskis gaudo Pranckietį, Pranckietis diktavo tokį turinį. Vasarą toks turinys yra labai gražus.
V.Pranckietis buvo išrinktas mūsų balsais, aš pats niekada nebuvau pasakęs nei vieno blogo žodžio apie Viktorą Pranckietį. Kodėl jis kalba apie mane tokius dalykus? Nežinau. Su manimi Viktoras Pranckietis kalbasi tiek pat, kaip ir su premjeru, kiek su kitų partijų vadovais. Jis atlieka savo pareigas gerai, bet keičiasi koalicija ir tenka priimti sprendimus, kurie yra naudingi valstybei, o ne kažkam asmeniškai.
– Kas buvo sunkiausia derybose?
– Suderinti vertybinius ar programinius nuostatus. Kai prasideda derybos, visi atneša savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, vaiko pinigai. Kodėl kuriai nors partijai nenorėti pasiūlyti 130-150 eurų vaiko pinigų? Tai nerealu, nes valstybės galimybės nėra tokios, o tada ir prasideda sunkios derybos kalbantis ir bandant vieni kitus įtikinti. Po to kvietėmės ir Vyriausybės atstovus, kad jie pasakytų, ar tai realu, ar ne. Tai užėmė labai daug laiko, nes buvo pasiūlymų ir dėl motinystės atostogų, buvo daug pasiūlymų, kurie yra neįveikiami valstybei finansine prasme. Tai visada buvo sunkūs klausimai. Jeigu būtų pinigų kapšelis, iš kurio būtų galima pasemti, jokių problemų nekiltų. Deja, tokio kapšelio nėra. Jeigu tu nenori kelti mokesčių, tai surenki tiek lėšų, kiek surenki.
– Jeigu koalicija suformuota, vertybės suderintos. Kodėl premjeras elgiasi keistai?
– Jūs užduodate tą patį klausimą. Premjeras, atsakydamas į klausimus Seime, pasakė, kad jis nori daugiau dėmesio, žinoma, jis pajuokavo. Aš galiu sakyti, kad atsakymas nuskambėjo, o kalbant rimtai, premjeras turi savų motyvų, aš nežinau. Aš tik sakau, kad Skvernelis turėtų tęsti savo darbą.
– Gal mes kažko nežinome?
– Jeigu Skvernelis nebūtų kartu su mumis atėjęs, jeigu jūs nematytumėte, kad jis yra vienoje komandoje, tai tokiu atveju, galėtumėte sakyti įvairias versijas. Antradienį bus atsakymas. O šiandien padarėme labai svarbų darbą. Po liepos 12 bus tęsiasi darbai, pokyčiai bus tęsiami.
– Keičiasi daugiau nei 2 ministrai, ar koalicija bus tvirta?
– Aš tai žinau. Pirmą kartą po labai ilgo laiko mes turime matematinę daugumą.
– Kai kurie jūsų matematinės daugumos nariai nepritaria kai kuriems jūsų sprendimams.
– Jūs kalbate apie vieną Seimo narį. Vienas yra toks.Koalicijoje yra 76, atrodo, žmonės, o vienas žmogus balanso nepakeičia. Net jeigu kalbame tik apie tą žmogų, kurį mes abu puikiai žinome, jis prieštaravo tam, kad būtų sudaryta tokia koalicija, kokia buvo sudaryta. Galime jį įvardyti, jis Vytautas Bakas, jis mano, kad mažumos Vyriausybė su konservatorių palaikymu būtų geresnis variantas. Frakcijoje jos pozicijos niekas neremia.
– Koks didžiausias laukia išbandymas koalicijos?
– Tęsti reformas, kurios pradėtos. Gal galime rasti daugiau potencialo dirbant sveikatos apsaugos reformas, kurios būtų nukreiptos į paslaugų gerinimą, tam reikia daugumos. (…) Aš manau, kad šiandien opozicija sulaukė pačios blogiausios žinios. Aš matau problemą tik opozicijai. Mes dėl visko derėjomės, tai buvo suku.
– O kalbant apie biudžeto formavimą, manote, kad bus lengva?
– Po 2016 metų buvo labai daug naujų žmonių. Jie ne visiškai įvertindavo resursus, dabar jie jau turi patirties, naivumo, keistų siūlymų – beveik nebūna. Aš manau, kad galbūt keistų siūlymų ateis iš opozicijos. Mes aiškiai suprantame, kad biudžetas negali būti deficitinis, kad valstybėje turi būti stabilumas. Mes pirmą kartą per daug metų turime rezervus, jeigu bus ekonomikos problemų, mes esame joms pasiruošę.
– Ponas Gabrielius Landsbergis yra pareiškęs, kad jų „frakcijos durys pokalbiams dėl svarbiausių valstybės klausimų niekada nebuvo uždarytos“. Matote tokį poreikį ir kalbėsitės?
– Aš galiu teigti, kad šių žodžių nuoširdumu aš netikiu.
– Bet žmonės keičiasi. Ar netikite?
– Kad šis žmogus gali pasikeisti, aš netikiu. Mes visi darome klaidas, bet kai kurie jas taiso. Aš nematau, kad tas žmogus taisytų jas, tai yra arogancijos atvejis, galvojimas, kaip būtų naudingiau kalbant apie reitingus.Tie žodžiai nuskambėjo tada, kai buvo sakoma, kad nereikia tos valdančiosios daugumos, gali būti mažuma ir mes jus paremsime.
Mes žinome, kas būtų buvę, jeigu neturėtume valdančiosios daugumos. Būtų daroma viskas, kad iki rinkimų, nebūtų padaryta nieko, o ši valdžia būtų sutrypta iki maksimumo. Ne, kolegos, mes viską padarysime patys, ką esame pažadėję padaryti žmonėms. O jūs galite prisijungti – čia yra mūsų žinutė. Tik vieną kartą, kai mes priiminėjome sprendimą dėl urėdijų, jie atėjo sakydami, kad siekia mus paremti, jie taip padarė dėl to, kad padarė apklausą, pagal kurią sužinojo, kad žmonės tokį sprendimą palaiko.
– Ar kalbėjote paskutiniu metu su G.Landsbergiu?
– Jeigu jūs pastebėjote, po rinkimų nesu šios pavardės net ištaręs, taip pat ir jo partijos pavadinimo. Ir toliau nesakau, nes visi žmonės, jeigu jie nuoširdūs, turi įrodyti, klaidas reikia taisyti. Yra žmonės, kurie vadovaujasi pykčiu ir arogancija, taip jie bando sukurti tokį įvaizdį, kad jie išgelbės Lietuvą nuo kažko. Aš tuo netikiu, netiki ir mano kolegos. Dėl to daugumą sudarėme su tais, kuriais mes pasitikime.