Nuo liepos 4-osios iki 14 dienos Barselonoje vykstančios žaidynės apima 11 sporto šakų, jose varžysis virš 4000 tūkstančių atletų iš viso pasaulio. Katalonijos sostinėje plazdės ir Lietuvos trispalvė, kurią su savimi pasiėmė kalnų riedlentininkas Š. Rasalas.
„Nuoširdžiai jaudinuosi, bet taip pat kartu labai laukiu šio įvykio. Jaudulys yra, bet tai normalu. Stengiuosi savo galvos neužkrauti mintimis apie būsimas varžybas.
Vien mąstymas apie tai, laukimas nepadeda. Tiesiog stengiuosi daryti tai, ką paprastai darau kiekvieną dieną. Sportuoju, laiką leidžiu su mylimais, artimais žmonėmis. Juk gyvenimas yra daugiau, nei tik riedlentė, čempionatas ar šios žaidynės“, – prieš kelionę portalui DELFI pasakojo Š. Rasalas.
„Man asmeniškai tai tos varžybos, tos lenktynės, apie kurias aš visada svajojau. Septynerius metus esu šiame sporte ir norėjau vieną dieną stoti prie starto linijos tokiose lenktynėse, kur varžytųsi geriausi kalnų riedlentininkai, juos suptų žiniasklaidos atstovai, o mes, kalnų riedlentininkai, pasijustume svarbaus pasaulinio lygio varžybų dalyviai.
Mano karjeroje tai vienas svarbiausių startų“, – prieš kelionę į Katalonijos sostinę kalbėjo S. Rasalas.
„Mūsų sportas, kalnų riedlentės – tai lenktynės. Negauname taškų už triukus su riedlente ar panašiai. Mes vienas su kitu lenktyniaujame, vyksta greitasis nusileidimas. Atsistojęs prie starto linijos siekiu vienintelio tikslo – laimėti. Ar pavyks atsistoti ant pakylos Barselonoje? Darysiu viską, ką galiu.
Ar tai įvyks, pamatysime savaitgalį“, – kalbėjo riedlentininkas. Penktadienį Šaras jau turėjo dvi treniruotes varžybų zonoje ir feisbuko paskyroje įvertino klastingą trasą.
„Nuo pirmų metrų pagauni gerą pagreitį. Trasa plati, tačiau klastinga. Esant dideliam greičiui tampa sunku įveikti techniškai posūkius, nelieka vietos klaidoms, turi viską atlikti ypač tiksliai“, – kalbėjo riedlentininkas.
Kalnų riedlentininkų startas – liepos 6-ąją, šeštadienį vyks kvalifikaciniai nusileidimai, pagal jų rezultatus riedlentininkai pateks į atkrintamąsias, jose bus suskirstyti į poras ir į kitą etapą pateks greitesnis atstovas.
„Visada jaučiu atsakomybę atstovaudamas Lietuvai, šalia mano rezultato juk bus Lietuvos trispalvė. Juo labiau Barselonoje būsiu vienintelis, ginantis savo šalies ir Lietuvos riedlenčių federacijos garbę.
Tai – atsakomybė man, žmonės manimi pasitiki ir nori mane matyti Barselonoje, atstovaujantį mūsų šalies riedlenčių sportui. Jaučiu atsakomybę, bet ji – pozityvus, mane motyvuojantis dalykas“, – teigė antrus metus po emigracijos iš Londono grįžęs riedlentininkas.
Šioms varžyboms 34-erių riedlentininkas ruošėsi ne tik Lietuvoje: prakaitą braukė ir nuo kalvų skriejo Austrijoje, ir Jungtinėje Karalystėje.
„Manau, padariau viską, ką galėjau. Sportinė forma optimali, esu pasiruošęs Barselonai“, – tikino Š. Rasalas.
Klystate, jei manote, kad S. Rasalas su ilgąja riedlente (ang. longboard) draugauja nuo vaikystės. Nieko panašaus, pirmąkart ant riedlentės atsistojo prieš gerą dešimtmetį emigravęs į Londoną.
„Mano bičiulis iš Brazilijos yra šios sporto šakos profesionalas. Jo dėka susipažinau su šiuo sportu. Dėjau daug pastangų, laiko ir energijos, kad būčiau ten, kur dabar esu“, – teigė arti Anglijos čempiono titulo likęs Š. Rasalas.
„Iki šiol tai didžiausias mano pasiekimas – Anglijos čempionato antra vieta. Žinoma, norėjau tapti greičiausiu, tačiau, deja, pralaimėjau geriausiam pasaulyje riedlentininkui šioje sporto šakoje – Peteriui Connoly, kuriam priklauso planetos greičio rekordas besileidžiant riedlente nuo kalno (red. 146,73 km/val.). Teko jam pralaimėti keliais taškais ir likau antras“, – prisiminė Š. Rasalas.
„Kodėl šis sportas? Daug aspektų, vienas jų – sąjunga su gamta. Kai leki 100 km/val. greičiu riedlente – nepakartojamas jausmas. Kartu tai – savęs pažinimo mokykla. Kiekvieną kartą rizikuoji savimi, tai daug išmoko ir pasako apie mano gyvenimą, vertybes. Mane žavi adrenalinas, gamta, pačios lenktynės, entuziazmas varžybų metu. Tai vilioja grįžti atgal ant kalno“, – prisipažįsta Š. Rasalas.
„Dažnai manęs klausia, koks turi būti žmogus, kad išdrįstų leistis nuo kalno milžinišku greičiu? Ir ko reikia, kad taptum geru kalnų riedlentininku?
Turi nebijoti ko prarasti. Būti šiek tiek... nežinau, ne kvailas, bet neapskaičiuotai drąsus. Kartais besileidžiant būna situacijų, kai kažką darai iš inercijos, neleidi situacijos valdyti protui. Atsakant į šį klausimą turi būti šiek tiek beprotis“, – šypsosi Š. Rasalas.
Anot jo, tai nėra brangi sporto šaka, nereikalaujanti ypatingų investicijų, tačiau norint siekti aukštų rezultatų, išlaidos atsiranda keliaujant į treniruočių stovyklas ar varžybas.
Jo šviesų kostiumą puošia ne tik rėmėjų logotipai, tačiau ir žodis „Išvien“.
„Tai – tam tikrą mano filosofiją atspindintis šūkis. Tai mano požiūris, mano vertybes simbolizuojantis labai pozityvus, stiprus, lietuviškas žodis, po kuriuo slypi daug gerų dalykų. Kažkada draugams užsieniečiams bandžiau šį žodį išversti. Buvo galima parašyti kelis lapus vertimų.
Tai ir „vienas už visus, ir visi už vieną“, draugystė, pagalba bėdoje, bendras tikslas, vienas kito palaikymas, motyvacija. Tai mano vertybių sistemą atspindintis žodis“, – prisipažino Š. Rasalas.
„Ką turėčiau nuveikti, kad iš Barselonos grįžčiau laimingas? Svarbiausia, noriu grįžti sveikas, sveikata – man svarbiausia. Kalbant apie pasiekimus – patekti į Top-16 būtų puiku. Tai mano siekiamybė“, – prisipažino Š. Rasalas.
