Ypač skaudu, kai miršta jauni, darbingi žmonės ir, kaip sako šios istorijos veikėjos dukra Evelina Ladanovskytė, beprotiškai sunku artimo žmogaus netekti, atrodo, „lygioje vietoje“. Dėl ligos, kuri dažnai rimtai nevertinama.
„Sunku vėl apie tai kalbėti ir vis dar sunku tuo patikėti, nes prieš kelis mėnesius, regis, lygioje vietoje, netekau mamos, jai buvo 42 metai“, – laiške DELFI redakcijai rašė velionės dukra Evelina.
Iki šiol dėl gripo mirusios moters artimieji nesusitaiko su netektimi ir dėl nelaimės kaltina Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) bei Trakų ligoninės medikus. Šiuo metu advokatas rengia skundus dėl įsitraukusių įstaigų Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT).
Kaip pasakojo mirusiosios dukra, šeimos gydytoja, remiantis simptomais, nustatė gripo diagnozę ir skyrė priešvirusinius vaistus. Visgi moteris taip ir nepasveiko – nuo pirmojo vizito praėjus mėnesiui, ji mirė nuo plaučių uždegimo.
Dabar artimiesiems labiausiai ramybės neduoda tai, kad velionei šeimos gydytoja pirmojo vizito metu neskyrė atlikti specialaus tyrimo gripo diagnozei patvirtinti. „O jei tai buvo ne gripas? Kaip galima gydyti prielaidomis?“ – nuogąstavo E. Ladanovskytė.
Niekaip nepavyko pasveikti
Į Trakų PSPC gripu susirgusi moteris dėl sauso kosulio, karščiavimo iki 39oC kreipėsi vasario mėn. pradžioje.
Po 4 dienų moteris kreipėsi į Trakų ligoninės Priėmimo skyrių dėl tokių pat nusiskundimų, nes būklė negerėjo. Gydytojai siūlė moteriai gultis į ligoninę, tačiau ji atsisakė ir pasirašė tai patvirtinantį dokumentą
Po dar dviejų, o vėliau dar penkių dienų moteris kreipėsi į Trakų PSPC šeimos gydytoją tolimesnei ambulatorinei ligos ir savo sveikatos priežiūrai vykdyti.
„Tačiau mamos sveikatos būklė nebuvo pilnai įvertinta, neskirti ir neatlikti tyrimai dinamikai stebėti, nors jos bendra būklė blogėjo. Mes toliau pasitikėjome gydytojais ir laukėme pagerėjimo, planavome, ką veiksime, kai ji pasveiks. Prašėme gydytojų siųsti į Vilnių, bet ji prirašyta Trakuose, todėl gydytojai Trakuose neleido, laikė, įsižeisdavo ir pyko“, – pasakojo moters dukra.
Paskutinę vasario dieną poliklinikos šeimos gydytoja atžymėjo papildomus moters nusiskundimus dėl atsiradusio dusulio fizinio krūvio metu.
„Nors vėl išsamios ligos anamnezės nebuvo surinkta, nustatyta CRB 72 mg/l. Turint informacijos apie neigiamą plaučių būklės dinamiką, mama tik tada buvo nukreipta į Trakų ligoninę“, – sakė E. Ladanovskytė.
Tą pačią dieną moteris buvo paguldyta į Trakų ligoninę, kur jai buvo punktuota dešinio plaučio ertmė, ištraukti 1500 ml serozinio skysčio.
„Po punkcijos mamos sveikatos būklė truputį pagerėjo, tačiau palikta galutinė klinikinė diagnozė – kita pneumonija, gydymo išrašuose sukėlėjas nepatikslintas", – sakė E. Ladanovskytė.
Po keturių dienų vidaus ligų gydytojos buvo nurodyta, kad pacientės bendra sveikatos būklė pablogėjo, kontrolinėje plaučių rentgenogramoje stebima neigiama dinamika, papildomai atsirado skysčio, yra uždegimas.
Tik dar po poros dienų moteris buvo išsiųsta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL).
„Viduje džiaugiausi, nujaučiau, kad per ilgai nesveiksta, ir tikėjausi, kad Vilniuje jai padės, – sakė mirusiosios dukra. – Deja, per ilgai delsta...“
Po dar poros dienų RVUL moteriai buvo atlikta pleurektomija, endoskopinė plaučio dekortikacija.
Po dar trijų dienų moters sveikatos būklė pablogėjo ir kitą dieną anksti ryte ji mirė.
„Dukra, seserys, vyras, draugai, bendradarbiai, kaimynai buvome šokiruoti, vis dar negalime atsigauti ir patikėti. Nujaučiame, kad kažkas labai neteisingo įvyko, kažkur buvo padaryta daug klaidų ir tas gydytojų aplaidumas ją iš mūsų atėmė... – apmaudą liejo mirusiosios dukra. – Ir po 3 mėnesių mes vis dar negalime atsigauti – dukra, vyras, seserys, bičiuliai – visi. Kreipiamės į specialistus pagalbos įveikti krizei.
Ar rajonuose gyvenantis žmogus yra vertas mažesnio rūpesčio ir dėmesio iš gydytojų, nei tie, kas gyvena Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje?“
Gultis į ligoninę atsisakė
Laišką, kurį mes gavome, perskaitė Trakų PSPC ir Trakų ligoninės atstovai.
Trakų PSPC administracija atsakydami į laišką pabrėžė, kad jiems suprantamas dukros noras aprašytoje situacijoje „rasti kaltus”.
„Tokia reakcija, mūsų manymu, yra natūrali ir mes ją priimame“, – rašė Trakų PSPC administracija.
Šio atvejo nagrinėjimui įstaigoje buvo atliktas vidaus medicininis auditas. Nustatyta, kad šeimos gydytojos atlikti/vertinti diagnostikos (atlikta išsami paciento apžiūra ir Trakų ligoninėje, vėliau įstaigoje atlikti laboratoriniai tyrimai, plaučių rentgenograma) ir gydymo veiksmai (skirtas tinkamas antivirusinis gydymas, antibiotikoterapija, įvertinus būklės blogėjimą, pakeista antibiotiko terapija maksimaliomis dozėmis, ir simptominis gydymas, skirtas stacionarinis gydymas) teikiant paslaugas pacientei atitiko Šeimos gydytojo normoje apibrėžtą kompetenciją, diagnostikos ir gydymo metodus.
„Atkreipiame dėmesį, kad pacientei du kartus, 2019 m. vasario 13 d. šeimos gydytojos ir 2019 m. vasario 11 d. priėmimo skubiosios pagalbos gydytojos, buvo siūlytas stacionarinis gydymas ligos pradžioje, kurio ji abu kartus atsisakė. Manome, kad tai galėjo sąlygoti būklės pablogėjimą ir tolimesnes komplikacijas“, – rašoma Trakų PSPC rašytame laiške.
Tai, kad moteris atsisakė būti guldoma į ligoninę, mirusiosios dukra patvirtino.
„Taip, hospitalizacija buvo siūlyta, tačiau, žinant Trakų miesto ligoninės sudarytas sąlygas gydymui, ne kiekvienas žmogus pasiryžtų ten gydytis“, – sakė gripu sirgusios moters dukra.
Ramybės neduoda pirmas vizitas
Artimiesiems vis tiek labiausiai neduoda ramybės pirmasis vizitas pas šeimos gydytoją.
„Pirmo vizito metu šeimos gydytoja tik prielaidomis nustatė, jog diagnozė yra gripas, jokie išsamūs tyrimai nebuvo atlikti, tam kad būtų patvirtinta diagnozė. Diagnozė nustatyta prielaidomis? Kas būtų, jei visi gydytojai nustatytų diagnozę be jokių išsamesnių tyrimų?“ – svarstė velionės dukra.
Su situacija nesusijęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pakonsultavo šiuo klausimu.
„Gripą, kaip ir daug kitų ligų, galima nustatyti kliniškai – t. y. be specifinių laboratorinių tyrimų: tipiniai simptomai, kontaktas su sergančiu, tuo metu paskelbta epidemija, kitų ligų simptomų nebuvimas. Jei pacientas kreipiasi su simptomais pirmomis ligos valandomis – tyrimai gali ir neturėti jokių specifinių pakitimų. Tokiu atveju vertinamos kitų ligų ar komplikacijų požymiai ir skiriamas gydymas, – sakė šeimos gydytojas V. Morozovas.
– Esant įtariamam gripui, skiriami priešvirusiniai, gripą veikiantys vaistai. Svarbu juos skirti kuo anksčiau – trečią dieną dažnai jais gydyti per vėlu. Lietuvoje nėra privaloma kas kartą atlikti specialų tyrimą gripui – jis nėra apmokomas, o ir jo patikimumas irgi nėra 100 proc. Tad jeigu yra visi gripo simptomai, vaistai gali būti skiriami ir be specifinių tyrimų. Tokiu atveju dažniausiai paskiriama kontrolė: paaiškinami galimi grėsmingi simptomai, kuriems atsiradus, arba nesant gydymo efekto. Komplikacijų rizika visada didelė, tuo gripas ir pavojingas, todėl arba blogėjant būklei, arba atsiradus naujiems simptomams, negerėjant per 48-72 valandas visada paskiriami tuo metu reikalingi tyrimai ir peržiūrimas gydymas.“
Trakų PSPC administracija apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos.
„Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kuomet pacientai, neįvertindami susirgimo grėsmės, atsisako gydytojų paskirto gydymo. Svarbu suprasti, kad gripas – klastinga virusinė infekcija, galinti sukelti rimtas komplikacijas. 2018-2019 metų sezone vyravo pneumonijos, kaip gripo komplikacijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sudėtingo sezono metu Lietuvoje gripu suserga net apie 50 tūkst. žmonių, per 20 jų miršta“, – komentavo gydymo įstaigos atstovai.
Šioje istorijoje mirusiosios dukra akcentavo ir abejingą gydytojų bei slaugytojų elgesį.
„(Trakų ligoninėje – DELFI) jie traktavo, kad tai yra normali žmogaus sveikatos būsena, kuomet žmogus serga gripu. Ir tik nenoromis atlikti tyrimai parodė, kad tai yra plaučių uždegimas kartu su skysčiais pleuros ertmėje, – pasakojo velionės dukra.
– Kai aš paklausiau, ar tai nieko baisaus, man buvo pateiktas atsakymas budinčios gydytojos: prie tokio plaučių uždegimo tai yra normalu ir skystis pats pasišalins. Nebuvo papasakotos jokios galimos pasekmės.“
Trakų ligoninė tepatvirtino, kad vasario viduryje moteris kreipėsi į gydymo įstaigą, bet hospitalizavimo atsisakė ir pasirašė hospitalizacijos atsisakymo formą.
Po poros savaičių pacientė atvyko su PSPC šeimos gydytojo siuntimu, hospitalizuota VšĮ Trakų ligoninės Terapijos skyriuje, kur buvo gydoma savaitę, o vėliau perkelta į RVUL, ten ji mirė.
Medikai ragina skiepytis
Gripo sezonas oficialiai prasideda spalį. Sveikatos specialistai skiepytis nuo gripo rekomenduoja vos jam prasidėjus ar dar anksčiau. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, imunitetas susiformuoja per dvi savaites.
Skiepytis ypač rekomenduojama: 65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Pasiskiepyjęs asmuo gripu vis tiek gali susirgti, tačiau, gydytojai sako, kad ligos eiga bus lengvesnė, bus galima išvengti komplikacijų bei mirties.
Plaučių uždegimas – viena dažniausių gripo komplikacijų, dėl kurių dauguma žmonių miršta.
2018-2019 m. gripo sezonu Lietuvoje registruoti 26 mirties atvejai. Dauguma asmenų – vyresnio amžiaus asmenys. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad visi mirę asmenys pasiskiepyję nebuvo.
Prasidėjus gripo sezonui, gydytojai akcentuoja neužsiimti savigyda ir iškart kreiptis į medikus. Specialūs priešvirusiniai receptiniai vaistai skiriami per pirmas dvi dienas nuo simptomų atsiradimo. Vėliau šie vaistai neturi teigiamos įtakos ligos eigai.
Kaip vasario mėnesį laidoje „DELFI diena“ sakė ULAC medikė Daiva Razmuvienė, šių metų gripas buvo žymiai agresyvesnis nei įprasta. Rimtai susirgę asmenys buvo guldomi į ligoninę.
D. Razmuvienė pasakojo, kad dalies mirčių atvejų procesai buvo labai trumpi. „Vieną dieną susirgo – kitą dieną žmogus buvo hospitalizuotas ir jau atsidūrė reanimacijoje. Tai jei žmogus atsiduria į intensyvios terapijos skyrių, reiškia, procesas yra rimtas. Kadangi virusas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir pažeidimas jau gali būti plaučių, o uždegimo, kuris gali pasireikšti dusuliu ir kvėpavimo nepakankamumu“, – sakė medikė.
