„Šiandien pristatome Kelių direkcijos įsigytos laboratorijos pirmuosius rezultatus iš atlikto 1 tūkst. kilometrų tyrimo. Turime pasakyti, kad kelių kokybė yra prasta – 59 proc. yra nepatenkinamos būklės. T.y. jų kokybės indeksas nesiekia reikalaujamo.
Tai parodo, kad praeityje į Lietuvos kelius nebuvo investuojama, o kai buvo investuojama, tai buvo daroma nekokybiškai“, – žurnalistams Trakų rajone sakė jis.
Ministras taip pat pristatė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) įsigytą mobilią kelių būklės tyrimų laboratoriją, kuri ir atliko tyrimą.
„Tai yra naujas kokybės šuolis Lietuvos kelių tikrinime. Mes pirmieji iš Baltijos šalių įsigijome šią laboratoriją ir turime galimybę patikrinti, kokia yra kelių kokybė. Tada atitinkamai galima planuoti kelių remontus, rekonstrukcijas, priežiūrą ir kitus dalykus“, – teigė R. Masiulis.
Į šalies kelius mobili kelių būklės tyrimų laboratorija išriedėjo ir skenuoti asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą pradėjo šių metų gegužę. Jau ištirta apie 4,5 tūkst. kilometrų šalies rajoninių kelių. Planuojama, kad šiais metais bus patikrinta 15,3 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga.
„Ką daryti su rezultatais spręsime vėliau, kai patikrinsime didesnį kelių kiekį. Tačiau ilgalaikis planavimas, prie kurio perėjo Kelių direkcija bus ypatingai svarbus, turint šią informaciją. Kasmet testuojant ir tikrinant kelius, galėsime matyti, kaip kinta jų būklė ir taip sudaryti ilgalaikius planus, kad jų būklė nebūtų prastesnė nei skandinavų“, – sakė susisiekimo ministras.
Kainavo 800 tūkst. eurų, lyjant dirbti negali
Kaip pasakojo LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas, visas laboratorijos įrengimas kainavo per 800 tūkst. eurų. Dar reikėjo įsigyti programinę įrangą, kuri apdoroja duomenis.
„Įrenginys leis nustatyti esamo kelių tinklo būklę, padės priiminėti darbus ir išvengti žmogiškojo faktoriaus, nustatant kokybę.
Matuosime nelygumus, trūkius dangoje, provėžas, skersinį nuolydį. Apdoroję 4,5 tūkst. kilometrų, turime 1 tūkst. kilometrų duomenis. Rajoninių kelių būklė yra tikrai nepatenkinama, kiekis blogų kelių yra pakankamai didelis – 59 proc.
Kai pabaigsime skenavimą, turėsime tikrąjį skaičių, nes asfaltuotų rajoninių kelių yra apie 8 tūkst. Turėsime nustatyti, kiek nuo viso kiekio yra proc. Dabar tik 1 tūkst. turime rezultatus“, – pasakojo jis.
V. Andrejevas papasakojo, kad laboratorija, atlikdama tyrimą, važiuoja 90 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau ji negali dirbti lyjant ar sningant.
„Nes jei plyšyje yra vandens, tada jis nebus užfiksuotas, bus matomas kaip lygus paviršius“, – paaiškino jis.
Laboratorijos veikimas paprastas – matuojant, matomi duomenys apie kelio dangos nelygumą, fiksuojamos tiek paties kelio, tiek jo aplinkos nuotraukos, o tada duomenys apdorojami.
„Kelias supjaustomas kas 10 centimetrų, matome jo pjūvius, matome visus kelio parametrus. Gauname netgi 3D paviršių, o tai leidžia projektuoti labai tiksliai, nustatyti medžiagų kiekius. Taip galime suvaldyti projektinių sprendinių riziką, sudarome geresnes sąlygas konkuruoti rangovams“, – pasakojo V. Andrejevas.
LAKD direktorius teigė, kad visi Lietuvos valstybinės reikšmės keliai bus patikrinti laboratorijos.
„Anksčiau tai užtrukdavo 5 ar 6 metus, o su naująja laboratorija kasmet turėsime visą kelių tinklo vaizdą“, – sakė jis.
Komentuodamas kelių rangos įmonių atsakomybės klausimą, V. Andrejevas nurodė, jog skanuojant visą kelių tinklą, dalis jo gali būti įrengta 1989 metais, dalis 2000 metais, dalis gal ir vėliau.
„Jei defektai yra garantiniuose objektuose, tada rangovas privalo pašalinti trūkumus. Jei yra sutarties termine, ką numato Statybos įstatymas ar Civilinis kodeksas, tai be abejo, iš rangovo bus išreikalauta. Dėl ankstesnių periodų teisinio pagrindo teikti pretenzijas nebėra“, – sakė jis.
