Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vidas Žuraulis aiškino, jog iš esmės, vairuotojo reakcija priklauso nuo žmogaus fiziologinių ir psichofiziologinių savybių, tačiau automobilio greitis reakcijai taip pat turi nemažą įtaką.
Greitis tampa papildomu veiksniu
Docentas aiškino, jog važiavimo greitis tampa sąlyga, veikiančia žmogaus dėmesį ir reakciją. Anot jo, labiausiai reakcijos trukmę lemia žmogaus charakteris ir gebėjimas greitai identifikuoti dirgiklį bei priimti atitinkamus sprendimus.
„Tam svarbi žmogaus momentinė būsena – emocijos, darbo krūvis, stresas, dėmesys, koncentracija, susikaupimas, drausmingumas ir ryžtingumas. Savaime suprantama, su amžiumi žmogaus reakcija yra linkusi prastėti, taip pat yra tendencijų pagal lytį. Svarbu paminėti ir faktą, kad reakciją galima treniruoti arba bent palaikyti periodiškai atliekant specialius pratimus“, – sakė V. Žuraulis.
Mokslininkas teigė, jog eisme svarbu ne tik kuo greičiau sureaguoti į atsiradusią kliūtį ar pavojų, bet ir pasirinkti tinkamą veiksmą ar jų seką. V. Žuraulis aiškino, jog itin svarbus vairuotojo gebėjimas greitai gauti ir apdoroti informaciją, tačiau tam įtakos turi nemažai veiksnių.
„Tokie gebėjimai priklauso nuo momentinių sąlygų, individualių gebėjimų bei treniruotumo, taip pat nuo išorinių dirgiklių skaičiaus. Skirtingi žmonės vienu metu geba atlikti arba valdyti skirtingą skaičių operacijų. Dažniausiai tai svyruoja nuo trijų iki penkių, tačiau tai labiau teorinis rodiklis. Juk, pavyzdžiui, vairuoti ir kalbėti telefonu, kad ir su laisvųjų rankų įranga yra pavojinga“, – sakė mokslininkas.
Nebegeba įvertinti situacijos
V. Žuraulis tvirtino, kad didesnis važiavimo greitis lemia tai, kad greičiau kinta eismo aplinka, o tai reiškia, kad vairuotoją per tą patį laiką pasiekia daugiau dirgiklių, kurie sukelia didesnę ar mažesnę apkrovą vairuotojui. Būtent dėl tokių veiksnių, anot docento, pradinė vairuotojo reakcija ilgėja. Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad padidėjus greičiui, dalį minėtų dirgiklių ar tiesiog eismo objektų vairuotojas dažnai praleidžia kaip nereikšmingus. Dar blogiau, kai dėl greito aplinkos kitimo vairuotojas į juos sureaguoti nespėja.
„Didėjant važiavimo greičiui, vairuotojo matymo laukas siaurėja, tai reiškia, kad jis mažiau arba visai nepastebi aplinkinių kelio zonų. Važiuojant dideliu greičiu žvilgsnis koncentruojamas tolyn. Taip žmogaus jutiminė sistema natūraliai susitelkia į tolimesnius objektus, į kuriuos dar suspėtų sureaguoti. Arčiau esantys objektai važiuojant greitai reikalauja itin greitos reakcijos ar judesių koordinacijos, o tai važiuojant greitai yra itin ribota“, – aiškino V. Žuraulis.
VGTU docentas aiškino, jog dėl šių priežasčių, kai greitai kinta eismo aplinka, siaurėja matymo laukas, blogėja ir vairuotojo gebėjimas įvertinti konkrečią situaciją, iškilusią kelyje.
Lemia ir amžius
V. Žuraulis akcentavo, jog vairuotojo reakcija gali pailgėti ne tik laikinai, tačiau ir dėl vairuotojo amžiaus. Mokslininkas aiškino, kad natūralus reakcijos blogėjimas bėgant metams žmonėms nėra vienodas, o kartais netgi nėra ženkliai kintantis, tačiau laikinas reakcijos pablogėjimas gali būti net pavojingesnis.
„Laikinas reakcijos blogėjimas gali būti net labiau pavojingas, nes žmogus paprastai to nesitiki arba esant tam tikrai būsenai – nesuvokia. Dažniausiai laikiną reakcijos pablogėjimą sukelia alkoholio, narkotinių medžiagų, tam tikrų vaistų vartojimas, stiprus teigiamas ar neigiamas emocinis sukrėtimas, nuovargis, dėmesio sutelkimas į visiškai kitus dalykus, didelis apkrovimas skirtingomis veiklomis vienu metu ir panašiai“, – įvardijo docentas.
Mokslininkas pabrėžė, kad tokiais atvejais vairuotojas paprastai nekreipia dėmesio į savo psichoemocinę ar fiziologinę būseną arba ją ignoruoja, todėl pats žmogus nesuvokia, kad jo reakcija pablogėja, o tai tam tikrose situacijose virsta nelaimingais įvykiais.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
