Deividai, pirmiausia sveikinimai subūrus pirmąjį Suvalkijos krašto muselinės žūklės klubą. Kas paskatino jo įkūrimą?
Pirma – vis didėjantis šiame krašte gyvenančių muselininkų skaičius. Antra – visi turime daug bendrų tikslų ir idėjų, kuriuos turint klubą yra daug lengviau įgyvendinti.
Grįžkime prie „Šapalo taurės“, kelintoji ji? Ir, kaip supratau, šiais metais yra organizuojami du šios taurės etapai?
Tai jau bus trečioji „Šapalo taurė“. Ir taip, dėl įvairumo ir įdomumo, šiais metais yra organizuojami du šios taurės : pirmasis – įvykęs prie Šešupės, antrasis – dar vyksiantis prie Dubysos.
Koks paprastai būna dėl šios taurės besivaržančių dalyvių skaičius?
Na, kiekvienais metais dėl taurės varžytis atvyksta apie 30 dalyvių. Praėjusiais metais dalyvių buvo kiek daugiau, šiais – mažiau.
Trumpai apie taurės taisykles?
Burtų keliu dalyviams parenkami jų porininkai ir jie vienu metu gaudo dviese, netoldami vienas nuo kito ne daugiau nei per 25 m. Tampa savotiškais vienas kito teisėjais. Šiais metais galima buvo gaudyti beveik visoje Šešupės upėje, tekančioje Lietuvos teritorijoje. Visi sugauti šapalai nufotografavus yra iškart paleidžiami atgal į vandenį.
Ar godžiai šiais metais jiems siūlomus masalus graibė Šešupės šapalai?
Tikrai taip. Iš viso per varžybas buvo sugautos 64 įskaitinės žuvys (siekiančios 25 cm) dar daugiau buvo sužvejota mažesnių žuvų. Didžiausia žuvis siekė net 56 cm. Tai buvo tikrai vienos iš rezultatyviausių „Šapalo taurės“ varžybų.
Deividai, gal plačiau papasakok apie išmaniąja programėlę?
Programėlė vadinasi „FishFriender“. Tai Prancūzų sukurta nemokama išmanioji programėlė, skirta kiekvienam žvejui, norinčiam fiksuoti ir įamžinti savo laimikius. Ji kažkuo primena žvejo dienoraštį: pagavai žuvį, nufotografavai, įkėlei į išmaniąją programėlę, pažymėjai vietą, žuvies ilgį, programėlė pati sugeneruoja meteorologines sąlygas pagal tos vietovės koordinates.
O kaip ši programėlė konkrečiai veikė per čempionatą?
Visi dalyviai prieš varžybas turėjo užsiregistruoti išmanioje programėlėje „FishFriender“. Sugavus laimikį, jiems reikėjo prie specialios liniuotės pridėti sugautą žuvį, nufotografuoti, įkelti į savo paskyrą išmaniojoje programėlėje, ir organizatoriai automatiškai ją gaudavo į savo duomenų bazę. Tokią funkciją mums specialiai padarė programėlės kūrėjai. Be to, varžybų dalyviai ir visi norintys galėjo „gyvai“ stebėti rezultatus ir lyderių pasikeitimus.
Ar „Šapalo taurė“ taurė liko „šeimininkų“ rankose?
Deja, ne. Ilgai pirmavę mūsų klubo bičiuliai, vėliau turėjo pripažinti Kėdainiškio Roberto Parapijonavičiaus pranašumą.
Deividai, trumpi pastebėjimai, ką patartum žvejui, norinčiam sudalyvauti „Šapalo taurės“ antrame etape arba tiesiog norinčiam sugauti šapalą?
Per šias varžybas pastebėjau, kad daug šapalų buvo sugauta ant pakankamai mažų, tamsesnių spalvų „vabalų“, surištų ant 8 numerio kabliukų. Sakyčiau, kad norint sugauti šapalą, o ypač didesnį, reikėtų dėžutėse turėti įvairių dydžių ir atspalvių masalų. Vasaros antroje pusėje gerai „veikia“ žiogų imitacijos. Žinoma, neapsieisime ir be legendinių „Širšių“.
Ir kada gi antras „Šapalo taurės“ etapas?
Liepos 27 d. laukiame visų prie Dubysos.
