Pranešimas buvo patalpinas oficialiame „Nord Stream 2“ internetiniame puslapyje.

„Jaučiamės priversti žengti šį žingsnį, nes per daugiau nei dvejus metus nuo prašymo pateikimo buvusi Danijos vyriausybė neparodė jokių ženklų, kad ketintų priimti sprendimą, – paaiškino „Nord Stream 2“ generalinis direktorius Matthias Warnigas. – Tiek „Nord Stream 2“, tiek mūsų investuotojams reikia teisinio užtikrintumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, o tai reiškia skaidrų ir nuspėjamą sprendimų priėmimo procesą, ypač atsižvelgiant į statybų progresą kitų keturių valstybių, per kurias tęsiasi dujotiekis, vandenyse.“

Procedūra, pagal kurią buvo tvarkoma paraiška dėl maršruto į šiaurės vakarus nuo Bornholmo buvo užbaigta ir parodė, kad visos techninės ir aplinkosaugos sąlygos gali būti išpildytos, o maršrutui gali būti išduotas UNCLOS1982 leidimas.

Rašoma, kad visas „Nord Stream 2“ dėmesys šiuo metu yra sutelktas į šiuos du maršrutus. „Nord Stream 2“ ir toliau konstruktyviai bendradarbiaus su Danijos valdžios institucijomis, kad užsitikrintų leidimą tiesti maršrutą kontinentiniame šelfe.

„Pirminės paraiškos atšaukimas yra būtinas siekiant apsaugoti „Nord Stream 2“ akcininkus ir Europos investuotojus iš Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų nuo tolesnio vėlavimo ir finansinių nuostolių rizikos. Kadangi tikimasi, kad iki 2035 m. Europos Sąjungos vidaus dujų gamyba sumažės perpus, reikės daugiau importo“, - teigiama „Nord Stream 2“ pranešime.

Savalaikis „Nord Stream 2“ užbaigimas padės užtikrinti saugų energijos tiekimą ir stabilias dujų kainas Europos vartotojams bei sumažinti CO2 emisijas, leidžiant energijos gamyboje taršią anglį pakeisti švaresnėmis gamtinėms dujomis.
„Nord Stream 2“

„Nord Stream 2“ paraiškos teikimo procedūros istorija Danijoje

Daugiau nei prieš dvejus metus „Nord Stream 2“ pateikė poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir paraišką tiesti maršrutą per Danijos teritorinius vandenis, kuris atitiktų jau esamą „Nord Stream“ dujotiekio maršrutą, kaip pageidavo Danijos institucijos.

Vėliau buvo pakeistas Kontinentinio šelfo įstatymas, suteikiant užsienio reikalų ministrui teisę vetuoti vamzdyno tiesimą teritoriniuose vandenyse, remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais sumetimais, o tai reiškia, kad ministras turi pateikti rekomendaciją dėl paraiškos – teigiamą arba neigiamą – prieš tai, kai paraišką pradės tvarkyti Danijos energetikos tarnyba (DEA).

Šios rekomendacijos buvo laukiama nuo 2018 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo naujasis įstatymas. Net ir šiandien nėra jokių duomenų apie tai, kada šis procesas pasibaigs ir kada DEA pagaliau galės išduoti leidimą.

„Nord Stream 2“ turi dar dvi neišnagrinėtas paraiškas ir PAV – vieną dėl maršruto į šiaurės vakarus nuo Bornholmo, pateiktą 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kitą – dėl maršruto į pietryčius nuo Bornholmo, pateiktą šių metų gegužę.

Abu šie maršrutai priklausytų išskirtinai Danijos ekonominei zonai, esančiai ne Danijos teritoriniuose vandenyse. Todėl šioms paraiškoms užsienio reikalų ministro rekomendacija nebūtina, o sprendimas dėl sutikimo tiesti maršrutą priklauso tik nuo atviro paraiškos tvarkymo proceso pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, dar žinomą kaip UNCLOS, kai valdžios institucijos privalo leisti tiesti vamzdyną, atsižvelgdamos į aplinką ir laivybos saugumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)