Apie lyg ir pasibaigusią, bet kartu ir besitęsiančią policijos reformą, matyt, jau girdėjo daugelis Lietuvos gyventojų. Tinkamai neišbandytas veiklos modelis, panašu, nubrėžė raudoną liniją tarp policijos vadovybės ir eilinių pareigūnų.
Nesutarimai policijos bendruomenėje pasiekė tokią ribą, kad Vidaus reikalų ministras grėbėsi paskutinio šiaudo – policijos vadovybės ir pareigūnų atstovų susitikimą suorganizavo bažnyčioje. Nepadėjo ir tai.
Policijos departamento vadovai sako, kad su sistema viskas gerai, kad viešasis saugumas yra užtikrintas. Tačiau tuo pat metu yra uždaromos buvusių policijos nuovadų patalpos. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskrities VPK) tinklapyje skelbiama informacija, kad nuo šių metų liepos 1 d. Vilniaus rajono komisariatas dirbs naujame pastate. Į naujas patalpas persikels ir visi iki šiol regione, t. y. konkrečiose savivaldybės teritorijose, dirbę pareigūnai.
Prisiminkime, kad nuo 2016 metų vietoje iki tol veikusių policijos nuovadų, buvo patvirtintos grupės, atsakingos už veiklą paskirtoje teritorijoje. Nebeliko apylinkės inspektorių, kuriuos pakeitė grupėse dirbantys pareigūnai.
Aiškina, kad grupių vyresniesiems paskirtos tos pačios funkcijos kaip ir apylinkės inspektoriams. Tačiau per pastaruosius metus paaiškėjo, kad vis dėl to gyventojams tas modelis netapo nei suprantamas, nei patikimas. Sumažėjo pasitikėjimas, suprastėjo bendradarbiavimas tarp vietos policijos pareigūnų bei seniūnijų darbuotojų ir gyventojų.
Žmonės vis dažniau mini, kad apylinkės inspektoriai išsiaiškindavo įvykį, pažinodavo daugelį asmenų, šeimų. Gyventojai apylinkės inspektoriais pasitikėdavo, kreipdavosi tiesiogiai. Šie pareigūnai buvo neatsiejama bendruomenės dalis.
Kone kiekvienas gyventojas patvirtina, kad dabar grupėse dirbantys pareigūnai reaguoja, bet apčiuopiamų rezultatų nepasiekia. Lietuvos vietovėse, kuriose nebeliko nuovadų patalpų, grupių pareigūnai nustatytu laiku priima gyventojus seniūnijų administracinėse patalpose. Priėmimų vietose gyventojai pareigūnus randa ne visada. Tokiu atveju tiesiog siūloma kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau toks siūlymas patinka ne visiems.
Vilniaus rajono savivaldybė – viena iš didžiausių žiedinių savivaldybių. Čia gyvena 104 tūkst. gyventojų, o savivaldybės plotas siekia daugiau nei 2100 kv. m. Akivaizdu, kad atokiose seniūnijų centruose policijos padaliniai visada buvo labai svarbūs.
Vis dėlto visi pareigūnai perkeliami į naujas komisariato patalpas ir, Vilniaus apskrities VPK duomenimis, kiekvieną savaitę po dvi valandas priims gyventojus kelių Vilniaus rajono seniūnijų patalpose. Grindžiant aptariamą sprendimą, informaciniame pranešime nurodoma, kad daugiausia atvejų į pranešimus apie įvykius šioje teritorijoje reaguoja Vilniaus apskrities VPK reagavimo padaliniai, todėl paslaugų kokybė nenukentės. Priešingai, net pagerės.
Tuo tarpu senųjų nuovadų pastatų išlaikymas labai brangus, todėl jų nutarta atsisakyti. Tačiau reformos tikslas atsisakyti ne tik senų nuovadų, bet ir darbuotojų, nes mažinant pareigūnų skaičių, likusiems bus didinami atlyginimai, o taip, vadovaujantis policijos departamento samprotavimais, gerės teikiamų paslaugų kokybė ir didės visuomenės saugumas.
Policijos departamentas mojuojasi statistiniais duomenimis ir sako, kad jaudintis nėra ko, nusikalstamumas mažėja. Tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris padidėjo ketvirtadaliu: nuo 37,66 iki 50 eurų. Ką tai reiškia? Tai, kad veikos, kurios anksčiau buvo traktuojamos kaip nusikalstamos, dabar traktuojamos kaip administraciniai nusižengimai ir dėl jų nepradedami ikiteisminiai tyrimai.
Padidinus bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, nusikalstamų veikų pagal Baudžiamąjį kodeksą sumažėjo, bet tuo pat metu smarkiai išaugo jiems giminingų administracinių nusižengimų.
Puikus to pavyzdys yra Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio „Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“ ir Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio „Vagystė“, 182 straipsnio „Sukčiavimas“, 183 straipsnio „Turto pasisavinimas“, 184 straipsnio „Turto iššvaistymas“ santykis.
Taigi, ginčytinas klausimas, ar visuomenė gyvena saugiau.
Ar policijos reforma pasiteisina, gali spręsti tik gyventojai ir patys pareigūnai. Tačiau vis dažnesni nusiskundimai rodo, kad ne viskas yra taip gražu, kaip pristatoma. Vargu ar viešasis saugumas bus užtikrintas uždarant policijos padalinius atokiose gyvenvietėse, mažinant pareigūnų skaičių, o likusius apkraunant fiziškai neįveikiamomis užduotimis.
Pareigūnai net patys jaučiasi nesaugiai. Štai neseniai Tauragėje būrys jaunuolių, bandydami išvaduoti savo draugus, užpuolė policininkus. Ši situacija primena kelių dešimtmečių senumo istorijas, kurių mūsų valstybėje jau neturėtų būti.