Į Dakarą atvyko su saulės energija varomu sunkvežimiu: už tai A. Juknevičiaus komanda sulaukė apdovanojimo

Tvarumo ir ekologijos temos darosi vis svarbesnės šiandieninėje visuomenėje ir versle. Didėja susirūpinimas kokioje aplinkoje gyvename dabar bei kokioje gyvensime ateityje. Dar daugiau klausimų kyla galvojant apie ateities kartas po 50 metų ir daugiau. Atsižvelgdama į mokslinius duomenis ir visuomenės spaudimą Europos Komisija (EK) 2018 metais pasirašė žiedinės ekonomikos direktyvą, kuri skelbia, jog būtinas tvarus išteklių naudojimas. Jeigu prieš tai dominavo „pirk – naudok – išmesk“ ekonomikos modeli, tai žiedinės ekonomikos modelyje išteklių ir atliekų sąnaudos mažinamos, jas sujungiant į uždarą grandinę. Pavyzdžiui, tinkama daiktų priežiūra ar remontavimas, pakartotinis naudojimas, restauravimas ar atnaujinimas ir galiausiai – perdirbimas. Visi šie procesai gali prailginti daikto naudojimą ciklą nuo kelių dienų iki keleto metų.

Tad prieš perkant verta susimąstyti, galbūt turimas daiktas vis dar geba atlikti savo funkciją?

Na, o visgi, jeigu tikrai reikia ar tiesiog norite atsinaujinti, verta pasidomėti draugiškais aplinkai daiktais, kurie kuriami atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus. Tokie daiktai gali būti gaminami iš perdirbtų žaliavų arba, jeigu žaliavos kenkia aplinkai, galbūt jas galima pakeisti kitomis arba sumažinti jų kiekį gamyboje. Taip pat galima kurti produktus, įrenginius, kurių vien pagrindinių funkcijų – taupyti žemės resursus. Žemės išteklių tausojimo srityje didelį vaidmenį atlieka inovacijos, kurių sėkmė pastaruoju metu priklauso ne tik nuo idėjos ir naudos verslui, bet ir nuo gebėjimo sumažinti žmogaus poveikį žemei. Šia savybe pasižyminčios inovacijos ne tik sulaukia didesnio vartotojų pripažinimo, bet ir verslo palaikymo. 


Pasitelkė saulės energiją

Švariausia žemėje energija – branduolinė. Visgi ši energijos rūšis turi daug rizikų aplinkai ir žmogui. Todėl pramonė ir inovacijos gręžiasi į kitus atsinaujinančius išteklius. Atsižvelgdami į žiedinės ekonomikos principus ir tai, jog saulės energetika – viena iš sparčiausiai augančių pramonės sričių, o ir mokslininkai visame pasaulyje nuolat ieško efektyvesnio būdo energijai iš saulės išgauti, lietuvių įmonė „Solitek“ bendradarbiaudama su ISC (International Solar Energy Research Center Konstanz) sukūrė bei išbandė dvipusius saulės modulius.

Naujai sukurta inovacija pasižymi didesniu funkcionalumu, nes dvipusiai saulės moduliai surenka ne tik tiesioginę saulės šviesą, bet ir jos atspindžius nuo žemės ar stogo. Todėl gali generuoti iki 25 procentais daugiau elektros energijos, negu labiau mums įprasti vienpusiai.

Inovatoriai pažymi, kad kuriant unikalią technologiją siekis buvo buvo ne tik maksimaliai įdarbinti saulę, bet ir taip, kad kuriama inovacija pasižymėtų ilgaamžiškumu. Tai dar vienas tvarios vartosenos požymis. Dėl šios priežasties įmonė dvipusius saulės elementus įlaminavo tarp dviejų lakštų grūdinto stiklo, o gamyboje panaudojo drėgmei ir chemikalams atsparią jungiamąją medžiagą – specialią plėvelę. Tai leido užtikrinti, kad toks saulės modulis tarnautų beveik dvigubai ilgiau ( daugiau nei 50 metų) negu įprasti saulės moduliai. Dėl modulio ilgaamžiškumo ir efektyvumo, kilovatvalandės pagaminimo kaina krenta, o bendras saulės elektrinės efektyvumas išauga.

Norėdami užtikrinti patogumą inovacijos kūrėjai saulės modulius pritaikė sudėtingoms ir ekstremalioms gamtos sąlygoms. Jie atsparūs smėliui, drėgmei ir daugumai kitų aplinkos veiksnių. Standartinio mobiliojo telefono storio moduliai labai efektyvūs vietose, kuriose nėra daug erdvės ir yra galimybė saulei apšviesti objektą iš abiejų pusių. Kaip, pavyzdžiui, sunkvežimis. 2018 metais Dakare 12-ąją vietą bendroje įskaitoje su komanda „CRAFT Bearings“ iškovojęs „Dakaro“ legenda pripažintas A. Juknevičius šiame Dakare taip pat pelnė ir išskirtinį lenktynių organizatorių įsteigtą „Eco-Label“ apdovanojimą. Lietuviams iškovoti ekologiškiausios komandos titulą leido ant aptarnavimo sunkvežimio stogo įrengta saulės modulių sistema.

Įsitikinęs saulės energijos technologijų galia praėjusiame Dakare, šiemet Antanas su komanda žengė dar toliau – ant stogo įsirengė 10 kv. m ploto saulės modulių sistemą. Moduliai sumontuoti paliekant 5 cm. tarpą nuo baltai dažyto sunkvežimio stogo, kad būtų kuo daugiau sugerta ir nuo mašinos atspindėtos saulės energijos. Energijos valdymo sistema leido A. Juknevičiaus komandai Pietų Amerikos klimatinėmis sąlygomis per vieną dieną iš saulės pasikrauti tiek elektros energijos, kad jos užtektų visiems komandos poreikiams bent dvi dienas.

„Tai tikrai puikus sprendimas, galima net tris savaites su tokiu sunkvežimiu dirbti nesijungiant prie išorinių elektros energijos šaltinių, o viską gaunant tik iš saulės ir su tokiu nedideliu plotu, kaip sunkvežimio stogas” – džiaugėsi A. Juknevičius.

Dviguba funkcija

Dauguma aplinkai draugiškų inovacijų sukuriama inovatoriams norint išspręsti iškilusią asmeninę problemą arba taikantis prie besikeičiančių žmonių poreikių. Pastaruosius dažniausiai žavi universalūs sprendimai ar produktai, kuriuos galina naudoti daugiau nei vieną ar du kartus. Vienas tokių sprendimų – lietuvių inovatorių „Saulės vėjo aruodai“ sukurtos termožaliuzės. Jos atlieka dvigubą funkciją - žiemos metu saulės energija panaudojama papildomam patalpų šildymui, o vasarą užtikrinimas efektyvus saulės spindulių atspindėjimas tokiu būdu palaikant vėsesnę patalpos temperatūrą nei tai gali užtikrinti įprastos langų uždangos. Taip pat termožaliuzėmis efektyviai valdant saulės energiją nuolat džiovinama lango niša ir neleidžiama veistis pelėsiui.

Moksliniais tyrimais pagrįsta inovacija gali būti naudojama tiek namuose, tie biuruose. Atliktais bandymais buvo patvirtinta, jog vasarą, lyginant su įprastomis žaliuzėmis inovacija palaiko net 3 laipsniais žemesnę patalpos temperatūrą. Tad šis inovatyvus sprendimas kuria sveikesnę aplinką ir prisideda prie aplinkosauginių vertybių puoselėjimo bei energijos kaštų mažinimo.

Tokios aplinkai draugiškos ir kaštus taupančios lietuvių inovacijos prigyja ne tik mūsų krašte, bet ir užsienio rinkose. Įmonės sėkmingai pristato savo unikalią produkciją tarptautinėse parodose bei projektuose, o išskirtinių ir vertingų sprendimų pasižvalgyti vis dažniau į Lietuvą atvyksta ir užsienio investuotojai. Todėl šiuo metu didelį potencialą turinti saulės energijos rinka atvira idėjų spurtui ir naujų inovacijų antplūdžiui.

Turi idėja, bet trūksta investicijų?
Galbūt ir jūsų galvose sukasi draugiškos aplinkai idėjos? Kviečiame inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančius inovatorius dalyvauti šiose MITA programose ir priemonėse investicijoms gauti:

• Inočekiai

Skirta: privatiesiems juridiniams asmenims, pradedantiems ar jau vykdantiems inovacinę veiklą. Inovacinio čekio dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 76 tūkst. Eur.

• Inostartas

Skirta: smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Projekto dydis priklauso nuo vykdomos veiklos ir gali siekti iki 46 tūkst. Eur.

• Inopatentas

Skirta: juridiniams asmenims, siekiantiems apsaugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu.

Tinkamos išlaidos – oficialūs mokesčiai, patentinių patikėtinių paslaugos. Didžiausia MITA skiriamų investicijų suma vienam išradimui ar dizainui – 30 tūkst. Eur.

• Partnerių paieškos vizitai

Skirta: įmonėms, ieškančioms partnerių užsienio šalyse.
Finansuojamas dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose užsienyje, apmokant kelionės, gyvenamojo ploto nuomos, renginio dalyvio mokesčio išlaidas.
Vizitų tikslas – rasti partnerių dalyvauti tarptautinėse programose („Horizontas 2020“, „Eurostars-2“, „Eureka“, ir kt.) bei pritraukti investicijų verslo plėtrai.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).