Vaizdą, manau, susidarėte. Dar ne taip seniai daugumą sprendimų Rusijoje priimdavo valdžia. Dabar visais jūsų poreikiais pasirūpina didžiausia Rusijos technologijų kompanija.

Technologijų gigantas, bandantis įsiūlyti įvairias paslaugas, kad tik išlaikytų vartotojų dėmesį – kažkur matyta? „Amazon.com Inc.“ ir „Alphabet Inc.“ vieną po kito kepa naujus verslus – nuo interneto balionų iki sveikatos priežiūros programėlių. Tačiau nedaugelis aprėpia „Yandex“ siūlomų paslaugų spektrą.

Prieš penkerius metus „Yandex“ tebuvo paieškos variklis, vietinėje rinkoje bandantis konkuruoti su „Google“. Nuo tada jis nusipirko „Uber Technologies Inc.“ Rusijos verslą, sukūrė nuosavą balso asistentą, naudojamą automobiliuose ir buitinėje technikoje, ir daugiau nei dvigubai padidino savo pajamas. Šiuo metu „Yandex“ teigia per mėnesį pritraukiantis 108 milijonus vartotojų, o tai yra apie 75 proc. visų Rusijos gyventojų.

„Yandex“ plėtra – vis dar orientuota beveik vien tik į Rusiją – padėjo surinkti krūvą duomenų apie vartotojus, kurie prie kiekvienos paslaugos prisijungia naudodami tą patį ID. Tai leido „Yandex“ pasiūlyti personalizuotas paslaugas. Pavyzdžiui, „Yandex“ automobilių dalijimosi programoje prietaisų skydelis pasveikina jus vardu, įjungia jūsų mėgstamą muziką ir nubraižo kelią į jūsų namus.

Tuo metu, kai technologijų gigantai stengiasi įtikinti vartotojus žiūrėti į privatumą rimtai, „Yandex“ vyriausiasis finansų pareigūnas Gregas Abovskis teigia, kad, nepaisant to, jog kompanija išsiplėtė ir teikia daugybę paslaugų, apie savo vartotojus ji žino ne ką daugiau nei „Google“ (nors tai, suprantama, yra daug).

„Norint atsakyti į vartotojų asmeninius poreikius, mums reikia ne tik tų duomenų, kuriuos jūs tiesiogiai nurodote „Yandex“, kaip antai vardas ir amžius, bet ir techninės informacijos, įskaitant slapukus, IP adresus ir GPS koordinates, – aiškina G. Abovskis. – Svarbu, kad šie duomenys būtų tvarkomi anonimiškai ir automatiškai – niekas negali prie jų prieiti.“

Turbūt nenuostabu, kad „Yandex“ vartotojų duomenų bazė pritraukė Rusijos vyriausybės dėmesį. Kompanijos elektroninio pašto ir debesijos paslaugos yra laikomos „informacijos sklaidos operatoriais“ ir stebimos ryšių reguliuotojo „Roskomnadzor“; be to, 2016 m. priimtas įstatymas reikalauja, kad interneto paslaugų teikėjai ir mobiliojo ryšio operatoriai saugotų vartotojų internetinės veiklos įrašus iki šešių mėnesių.

Rusijos valdžios institucijos taip pat turi teisę pareikalauti visų jūsų duomenų, saugomų „Yandex“ serveriuose – kam siuntėte laiškus, kokius atsisiuntėte failus ir iš esmės visko, kas susieta su jūsų vartotojo ID. Iki šiol „Yandex“ priešinosi vyriausybės reikalavimams pateikti šifravimo kodus, kurie saugumo tarnyboms leistų sekti privačius vartotojų duomenis.

„Šie papildomi vartotojų duomenys kai kuriems reklamuotojams ar teisėsaugos institucijoms gali tapti svarbiomis dėlionės detalėmis“, – pabrėžė pilietinių teisių lobistų grupės „Roskomsvoboda“ vadovas Artiomas Kozliukas.

„Yandex“ augimas taip pat leido jam atsikratyti pralaimėtojo vaidmens. Dar 2015 m. kompanija Rusijos antimonopoliniam reguliuotojui pasiskundė, jog „Google“ piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi mobiliųjų įrenginių rinkoje ir reikalauja, kad telefonų kūrėjai įdiegtų „Google“ paslaugų paketą kaip išankstinę sąlygą. Galiausiai „Yandex“ bylą laimėjo.

Dabar „Yandex“ siūlo nuosavus paslaugų paketus. Pernai jis pristatė „Yandex.Plus“, kuris šiek tiek primena „Amazon Prime“. Vartotojai prenumeruoja „Yandex.Music“ už 2,69 dolerius per mėnesį, taip pat gaudami prieigą prie „Yandex“ internetinio kino „Kinopoisk“ ir nuolaidas „Yandex.Taxi“, elektroninei parduotuvei „Beru“ ir debesijai. Daugiau nei 2 milijonai žmonių jau naudojasi „Yandex“ mokamomis prenumeratomis, dauguma jų – užsisakę paketą.

Paklaustas, ar tai nekelia rizikingos konkurencijos smulkesnėms muzikos, pavežėjimo ir kitoms programoms, G. Abovskis atsakė: „Ne. Tai komercinis paketas. Mes jo nebrukame per prievartą, vartotojai gali jį pirkti arba nepirkti. Neteisinga lyginti jį su „Google“ paketais, kai jie versdavo telefonų kūrėjus iš anksto įdiegti „Google“ paslaugas, ir niekieno kito.“

Praėjus keleriems metams nuo tada, kai paieškos variklis pavirto technologijų kompanija, „Yandex“ vis dar siekia išlaikyti spartų augimą, o vartotojų duomenys yra šio verslo modelio ašis. Per tą laiką pajamos padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 60 mlrd. rublių 2015 m. iki 128 mlrd. rublių (2 mlrd. dolerių) pernai.

„Yandex“ jau dabar beveik 30 proc. savo pajamų uždirba už internetinės paieškos ribų. Šiuo metu kompanija siekia užvaldyti ir tradicinę televiziją. Gegužės mėnesį ji pradėjo pardavinėti „Module“ – 32 dolerius kainuojantį įrenginį, panašų į „Google Chromecast“, kuris jungiamas prie televizoriaus, kad vartotojai vietoj įprastų televizijos kanalų galėtų žiūrėti „Yandex.Live“ transliacijas su asmeniškai jiems pritaikytu turiniu.

„Yandex“ yra bandęs sukurti savo socialinį tinklą ir pranešimų programą, tačiau sekėsi nekaip, pripažįsta G. Abovskis. Užtai „Yandex.Zen“ – personalizuoto turinio šaltinis – šiais metais gali uždirbti daugiau nei 100 mln. dolerių, pabrėžė jis.

„Dailininkai gludina savo įgūdžius kopijuodami kitus dailininkus, – teigia G. Abovskis. – Tas pats vyksta ir technologijų srityje, šitaip gimsta progresas.“