„Šiuo metu kažkokių reikšmingesnių pokyčių akcizų politikoje nesvarstome. Tikrai nesivelsime į Latvijos ir Estijos apsižodžiavimą dėl akcizų. Nesu matęs, kad akcizų karai kažkam būtų atnešę ilgalaikę naudą“, – interviu BNS sakė V. Šapoka.
Jis pabrėžė, kad akcizų politikoje, ypač kalbant apie visuomenės sveikatai įtakos turinčias prekes, trumpalaikiai planai turi būti nusverti ilgalaikių tikslų.
„Didesnis alkoholio prieinamumas ir vartojimas ilguoju laikotarpiu mokesčių mokėtojams kainuoja žymiai brangiau“, – tvirtino V. Šapoka.
Estijoje akcizai alkoholiui, įskaitant alų, nuo liepos mažinami 25 proc., siekiant pažaboti smarkiai pagyvėjusią prekybą alkoholiu Latvijos pasienyje, dėl ko pastebimai sumenko jų pardavimai Estijoje, bei vėl prisivilioti Skandinavijos turistus.
Reaguodamas į tai, Latvijos parlamentas praėjusią savaitę nutarė stipraus alkoholio akcizą sumažinti 15 proc.
Latvijos vyriausybės vadovas Krisjanis Karinis trečiadienį pareiškė, jog Baltijos šalys alkoholio akcizus turi derinti. Jo žodžiais, tokiu atveju Latvija, Estija ir Lietuva tarpusavyje „nekariautų nereikalingo karo“, o galėtų naudoti akcizus kaip vieną kovos už sveiką visuomenę priemonę.
Lietuvoje akcizai visam alkoholiui gerokai padidinti nuo 2017-ųjų kovo, o nuo šių metų kovo jie dar kartą padidinti stipriems gėrimams.
Alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja šeštus metus iš eilės – pernai vidutiniškai vienas gyventojas virš 15 metų išgėrė 11,2 litro legalaus alkoholio, arba 1,1 litro mažiau nei 2017 metais.