Pirmasis scenarijus aktualus tiems, kurie nuo sausio 1-osios dienos įsigaliojus pensijų reformai automatiškai buvo įtraukti į papildomos pensijos kaupimą ir iki šiol jai papildomai nekaupė.
Kitaip tariant, tai visi Lietuvoje gyvenantys, jaunesni nei 40 metų asmenys, kurie įsigaliojus reformai turėjo darbą ar vykdė savarankišką veiklą, taip pat tie, kurie dalyvavimą kaupime buvo sustabdę 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus bei tėvai, kurie yra motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose. Visiems jiems atsitiktine tvarka buvo priskirtas vienas iš penkių pensijų fondų.
Kaip jau anksčiau informavo DELFI, visi įtrauktieji turi kelis variantus – pasilikti priskirtame pensijų fonde, pakeisti priskirtą pensijų fondą arba iš viso pasitraukti iš kaupimo.
Tie gyventojai, kurie nori iš kaupimo pasitraukti, apie savo sprendimą turi informuoti „Sodrą“ iki birželio 30 dienos. Tai galima padaryti arba prisijungus prie savo asmeninės paskyros „Sodros“ internetiniame tinklalapyje, arba nuvykus į „Sodros“ skyrių.
Nespėjus to padaryti iki šios dienos, vėliau teks gerokai paplušėti bandant įrodyti, kad atsisakyti dalyvauti nespėta dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, sunkios ligos. Reikės pateikti ir tai įrodančius dokumentus, ir laukti „Sodros“ įgalioto darbuotojo sprendimo, ar tikrai priežastis yra pateisinama.
Net jeigu asmuo ir spėjo atsisakyti dalyvauti kaupime, tai dar nereiškia, kad jis ten vėl neatsidurs, mat įtraukimas į kaupimo sistemą bus kartojamas kas 3 metus iki asmeniui sueis 40 metų.
„Gyventojai, kurie yra jaunesni nei 40 metų amžiaus įtraukti į kaupimą, tačiau dalyvauti kaupime atsisakė, ateityje bus įtraukiami kas trejus metus kol jiems sukaks 40 metų.
Kiekvieną kartą jie turės galimybę per pusę metų atsisakyti dalyvauti kaupime. Kas 3 metus bet ne daugiau nei tris kartus nepriklausomai nuo amžiaus bus įtraukiami tie kaupimo dalyviai, kurie šiemet kaupimą sustabdo (lėšas palieka kaupimo fonde).
Be to, kiekvienais metais į pensijų kaupimą bus įtraukiami nauji darbo rinkos dalyviai. Tai reiškia, jeigu žmogus įsidarbino tik šiemet, tarkime, kovą, jis šiais metais į kaupimą nėra įtraukiamas, tačiau jeigu kitų metų sausio pradžioje jis bus dirbantysis, bus įtraukiamas į kaupimą su galimybe per pusę metų atsisakyti“, – DELFI aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Taip pat svarbu, kad tie asmenys, kurie buvo naujai įtraukti į papildomą kaupimą ir to neatsisakė, įmokas į pensijų fondą pradės mokėti jau nuo liepos mėnesio.
Išties nusprendus pasilikti papildomame kaupime galima priimti sprendimą – kaupti pilnu pajėgumu ar ne.
Visi naujai įtraukti gyventojai, kurie neišreikš kitokio noro, nuo liepos pradės kaupti minimaliai: 1,8 proc. prisidės nuo savo atlyginimo, o valstybė prisidės 0,3 proc. paskata nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio vidurkio.
Ir gyventojo įmoka, ir valstybės paskata penkerius metus palaipsniui augs, kol 2023 m. pasieks maksimalų kaupimą – 3 proc. nuo atlyginimo perves gyventojas ir 1,5 proc. prisidės valstybė.
„Sodra“ buvo informavusi, kad mokant 3 proc. įmokas valstybės paskata sudaro 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – 197 eurus per metus (16,4 euro per mėnesį). Jeigu liekama prie 1,8 proc. kaupimo tarifo, paskata sudaro 3,3 euro per mėnesį.
Jei anksčiau papildomai pensijai kaupėte modeliu 2+0+0, jau turėjote pastebėti, kad nuo sausio 1-osios 1,8 proc. nuo gaunamų pajamų yra automatiškai pervedamos į jūsų pensijų kaupimo fondą, o dar 0,3 proc. nuo praėjusių metų VDU jums prideda valstybė.
Pasak S. Jarmalio, jei sutinkate ir toliau kaupti, jūs ir jūsų lėšos yra paliekamos toje pačioje jau anksčiau jūsų pasirinktoje bendrovėje ir jums nieko daryti nereikia.
„Tik žmogaus investicijos yra perkeliamos į gyvenimo ciklo fondus ir investuojamos priklausomai nuo kaupiančiojo amžiaus“, – sakė jis.
Jei iki šiol gyventojas kaupė modeliu 2+0+0 ir nusprendė, kad toliau kaupti nebenori, jis turi du variantus – su sukauptais pinigais grįžti į „Sodrą“ arba sukauptas lėšas iki sueis pensinis amžius palikti kaupimo fonde.
„Galima sustabdyti kaupimą ir lėšas palikti kaupimo bendrovėje. Iš tiesų, tai žmogus turi jau sukaupęs kažkokią sumą, o tie pinigai toliau bus investuojami ir bus išmokami tais pačiais principais, kaip sulaukus senatvės amžiaus“, – apie vieną iš pasirinkimo variantų pasakojo S. Jarmalis.
Nusprendus nutraukti kaupimą ir daugiau nebekaupti su sukauptais pinigais bus galima grįžti į „Sodrą“, tiesa, tik tada pasikeis gyventojų iki šiol įgytos teisės į senatvės pensiją.
„Pervedamų lėšų suma, įskaitant jūsų lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei jūs jas mokėjote, ir už jus iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas, viršijanti iš „Sodros“ biudžeto už jus pervestų pensijų įmokų sumą, bus įskaitoma kaip pervedimo metais į „Sodros“ biudžetą gautos jūsų pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai“, – skelbė „Sodra“.
Paprastai tariant, lėšas pervedant „Sodrai“, padidės žmogaus senatvės pensija, tačiau iki šiol kauptos papildomos pensijos žmogus jau nebegaus.
S. Jarmalis neslėpė, kad toks planas kai kuriems gyventojams net gali būti naudingas ir kai kuriems tiesiog apsimokės su sukauptais pinigais grįžti į „Sodrą“ ir pradėti kaupti iš naujo.
Kam kuris variantas naudingesnis, galima apsiskaičiuoti skaičiuoklėje adresu aktuarai.lt.
Jei iki 2018-ųjų gruodžio 31-osios kaupėte modeliu 2+2+2, reiškia iki šiol senatvei atsidėdavote maksimaliai: 2 proc. į jūsų kaupimo fondą atkeliaudavo iš „Sodros“, 2 proc. kaupdavote nuo savo atlyginimo, o dar 2 proc. nuo VDU jums pridėdavo valstybė.
Nuo 2019-ųjų sausio šis kaupimo modelis pasikeitė ir tapo modeliu 3+1,5 proc. Tai reiškia, kad nuo sausio 1-osios papildomai kaupdami pensijai kas mėnesį jau atsidedate po 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, o dar 1,5 proc. nuo VDU jums prideda valstybė.
Labai svarbu suprasti, kad jei sutinkate toliau kaupti, jums jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Įmokos ir toliau bus automatiškai nukreipiamos į jūsų pasirinktą kaupimo bendrovę.
Kaip informavo „Sodra“, keisis tik tai, kad pensijų fondas bus automatiškai pakeistas į gyvenimo ciklo fondą pagal kaupiančiojo gimimo metus.
Jeigu iki šiol maksimaliai kaupę asmenys nebenori kaupti papildomai, jie, kaip ir kaupę modeliu 2+0+0, turi dvi galimybes: nutraukti kaupimą ir su sukauptomis lėšomis grįžti į „Sodrą“ arba sustabdyti kaupimą ir sukauptas lėšas palikti pensijų fonde, kurios kaupiančiajam bus išmokėtos sulaukus senatvės pensijos.
Jeigu pasirinksite nutraukti kaupimą ir grįžti į „Sodrą“, visi iki šiol sukaupti pinigai bus atiduoti „Sodrai“, o jums bus atkurta teisė į visą „Sodros“ pensiją, o jei pinigų sukaupta daugiau – bus galima įsigyti ir papildomų „Sodros“ taškų.
Kitaip tariant, lėšas pervedant „Sodrai“ padidės žmogaus senatvės pensija, tačiau iki šiol kauptos papildomos pensijos žmogus jau nebegaus.
Galima pasitikrinti skaičiuoklėse
Jei dar nenusprendėte, kaupti ar ne, apsispręsti jums gali padėti sukurtos skaičiuoklės.
Viena jų parodo keturis ateities pensijų scenarijus, o kita aiškiai atsakys į klausimą, ar verta grąžinti II pensijų pakopoje sukauptus pinigus į Sodrą.
Lietuvos aktuarų draugija paruošė skaičiuoklę, kuri pataria, ar likti pensijų fonde, ar geriau grįžti į „Sodrą“.
Aktuarai yra ateities įvykių finansinių pasekmių modeliavimo ir su rizika susijusių duomenų analizės ekspertai. Jų sukurta skaičiuokle dalinasi ir „Sodra“. Parengta skaičiuoklė ypač rekomenduotina vyresnėms nei 40 metų moterims bei vyresniems nei 50 metų amžiaus vyrams, tačiau pasinaudoti gali visi.
Kaip skelbiama Lietuvos aktuarų draugijos puslapyje, skaičiuoklei reikiamus duomenis galima rasti prisijungus prie savo pensijų kaupimo bendrovės savitarnos (ten rasite pensijų kaupimo fonde sukauptų lėšų vertę) bei prie asmeninės „Sodros“ paskyros (ten skelbiama į pensijų fondą pervestų Sodros įmokų vertė ir dėl dalyvavimo pensijų kaupime netektas „Sodros“ pensijos apskaitos vienetų skaičius). Į skaičiuoklę dar reikės įrašyti gimimo metus ir lytį.
Lietuvos aktuarų draugija savo puslapyje atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikėtų apsispręsti dėl dviejų scenarijų.
Pirmuoju, galbūt verta atstatyti prarastus vienetus grąžinant sukauptas lėšas „Sodrai“ ir po to pradėti kaupti iš naujo. Antruoju, palikti sukauptas lėšas pensijų fonde bei gauti sumažintą „Sodros“ pensiją ir pensiją iš pensijų fonde sukauptų lėšų.
Nusprendusiems kaupti papildomai II pensijų pakopoje vienas svarbiausių klausimų – kaip reikės atsiimti savo įneštus pinigus. Priklausomai nuo sumos bus arba galima pasiimti vienkartinę išmoką, arba periodines išmokas, arba įsigyti anuitetą
Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios nauja pensijų išmokų mokėjimo tvarka. Gyventojams, sukaupusiems mažiau nei 3 000 eurų, visa suma bus išmokama vienkartine išmoka. Sukaupus daugiau kaip 3 000, bet mažiau nei 10 000 eurų, bus mokamos periodinės išmokos.
Sukaupę daugiau kaip 10 000 eurų gyventojai galės rinktis standartinį arba atidėtąjį anuitetą. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, iki 85 metų bus mokamos periodinės išmokos, o nuo 85 m. – pensijų anuiteto išmokos. Nuo 2020 metų pensijų anuitetų tiekėja taps „Sodra“.
Lietuvos bankas jau yra patvirtinęs periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo metodiką.
Periodinės išmokos dydis priklausys nuo turimų pensijos fondo vienetų, apskaičiuotos pensijų fondo vieneto vertės ir trukmės iki kol asmeniui sukaks 85 metai.
Žmogaus įmokos tampa pensijų fondo vienetais tam, kad bendrovė tiksliai žinotų, kiek koks žmogus pensijų fonde sukaupė turto. Vieneto vertė priklauso nuo investicijų – akcijų, obligacijų ir kt., į kurias yra investuojamos pensijų fondo lėšos, vertės pokyčių.
Apskaičiuota pensijų fondo vieneto vertė yra dauginama iš dalyvio turimų vienetų skaičiaus, tokiu būdu gaunama dalyvio sukaupto turto vertė eurais tai dienai.
Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą ir visą sukauptą sumą grąžinti „Sodrai“, nors tokiu atveju jie gautų didesnę senatvės pensiją, atskleidė jau anksčiau minėta Lietuvos aktuarų draugijos parengta skaičiuoklė.
Pasak specialistų, skaičiavimus rekomenduotina atlikti moterims, kurios yra vyresnės nei 40 metų ir vyrams, kurių amžius jau perkopė 50 metų.
Aktuarai, siekiant įvertinti tendencijas, išnagrinėjo nuasmenintus „Sodros“ duomenis, o gauti rezultatai parodė, kad sukauptas lėšas naudingiau yra grąžinti moterims nei vyrams.
„Tai lemia moterų gyvenimo trukmė, kuri yra gerokai ilgesnė nei vyrų, bei „Sodros“ pensijos indeksavimas (kadangi iš II pakopoje sukauptų lėšų mokami anuitetai, planuojama, būtų vienodo dydžio visą laikotarpį).
Vyrams dalyvavimas II pensijų pakopoje turi didesnę vertę nei moterims dėl didesnės tikimybės, kad jų sukauptas turtas bus paveldėtas. Taip pat rezultatai rodo, kad grąžinti sukauptas lėšas „Sodrai“ naudingiau vyresniems asmenims“, – analizavo ir skaičiavo aktuaras Evaldas Valeiša.
