Skaičiuojama, kad miego apnėja kamuoja 1-6 proc. suaugusiųjų ir apie 2 proc. vaikų. Tai, beje, nėra tiksli statistika – švelnesnės miego apnėjos formos kamuoja žymiai didesnę populiacijos dalį. Yra žinoma, kad šis sutrikimas gali sukelti daug sveikatos problemų, įskaitant aukštą kraujospūdį, širdies ligas ir žemą deguonies koncentraciją kraujyje. Miego apnėją būtina gydyti, nes ji gali sukelti ir katastrofiškų padarinių. Nemažai gydytojų žmonėms, kuriuos kamuoja miego apnėja, nerekomenduoja ryte sėsti prie vairo.
Dabar mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar miego apnėja turi ir socialinių padarinių. Konkrečiau – ar nuo miego apnėjos kenčiantys žmonės dažniau netenka darbo. Iš tikrųjų, nuojauta diktuoja, kad taip ir turėtų būti. Nuo šio sutrikimo kenčiantys žmonės taip gerai neišsimiega, todėl nėra tokie produktyvūs kaip sveiki darbuotojai.
Tyrėjai išanalizavo 261 žmogaus duomenis. 58 proc. iš tyrimo dalyvių buvo moterys, nors vyrai nuo miego apnėjos kenčia bent dvigubai dažniau. 45 proc. iš tyrimo dalyvių pripažino bent kartą netikėtai praradę darbą. Į šį skaičių neįtraukti žmonės, kurie darbo atsisakė patys. Miego tyrimai atskleidė, kad 42 proc. dalyvių turėjo bent silpnos formos miego apnėją.
Mokslininkai susumavo rezultatus, mintyse turėdami ir amžių bei lytį, ir išsiaiškino, kad tie žmonės, kurie kenčia nuo miego apnėjos net dvigubai dažniau yra netekę darbo. Kitaip tariant, kvėpavimo pauzės miegant gali būti siejamos su darbų praradimu, tačiau kodėl?
Vėlgi, viskas labai paprasta. Miego apnėja trukdo pailsėti, todėl žmonėms sunkiau atsibusti, jie dažniau vėluoja. Nepailsėjusiam žmogui taip pat sunkiau susikaupti, vykdyti nurodymus ir spręsti intelektinių pastangų reikalaujančias užduotis.
