Ankara padarė išvadą, kad Vašingtonas elgiasi kaip priešas, o ne sąjungininkas, ir prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nusprendė tvirtai laikytis savo pozicijos, sakė pareigūnai.
Nusiskundimai iš R. T. Erdogano perspektyvos yra šie:
Pentagonas apginklavo Sirijos kurdų pajėgas, kurias Turkija laiko grėsme savo teritoriniam vientisumui.
Vašingtonas atsisakė išduoti Turkijos pamokslininką, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio bandymo suorganizuoti perversmą.
Turkijos ekonomikai kenkia JAV sankcijos Iranui, dėl kurių kyla energijos kainos.
JAV remia Turkijos priešininkus gamtinių dujų ginče su Kipru ir kituose regioniniuose konfliktuose.
Pareigūnai sakė, kad Turkija yra įsitikinusi, jog JAV negalės strategiškai jos pakeisti kitu sąjungininku, jei ji įsigys S-400 priešraketinę sistemą. Pareigūnai yra tiesiogiai susipažinę su vyriausybės mąstymu ir planavimu saugumo klausimais ir kalbėjo su sąlyga, kad jų tapatybė liks neatskleista.
JAV perspektyva visiškai kitokia. Nors prezidentas Donaldas Trumpas gyrė R. T. Erdoganą kaip stiprų lyderį ir sąjungininką kovoje prieš terorizmą, JAV teigia, kad ji turės uždrausti Turkijai įsigyti ir padėti statyti F-35 naikintuvus, jei ši nusipirks Rusijos priešraketinę įrangą, skirtą numušti kaip tik tokiems lėktuvams. Administracija svarsto trijų sankcijų paketą, kuris dar labiau sutrikdytų jau ir taip bėdose skęstančią Turkijos ekonomiką. Nuobaudos būtų pradėtos taikyti jau liepos mėnesį.
D. Trumpo administracija, kaip ir B. Obamos komanda prieš tai, tvirtina, kad JAV įstatymai neleis išduoti Fethullah'o Guleno, ištremto buvusio R. T. Erdogano sąjungininko, nebent Turkija pateiktų svaresnių įrodymų, kad jis prisidėjo prie nesėkmingo savo pasekėjų surengto perversmo. Be to, JAV teigia, kad yra skolinga Sirijos kurdų kovotojams apsaugą po viso to, ką jie padarė kovodami su „Islamo valstybe“.
Jei JAV ir Turkijai nepavyks susitaikyti, valstybių ryšiams gali būti neatšaukiamai pakenkta, nes abiejose pusėse tvyro antiamerikietiškos ir antiturkiškos nuotaikos. JAV rizikuotų prarasti svarbų partnerį nepastoviuose Artimuosiuose Rytuose, o Turkija rizikuotų netekti stipriausio Vakarų sąjungininko ir pagrindinio ginklų tiekėjo.
Tačiau, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas raketų pardavimą yra linkęs laikyti pleištu tarp Turkijos ir JAV, Ankara nesiruošia iškeisti Vašingtono į Maskvą, teigė Turkijos pareigūnai.
JAV pareigūnai negalėjo iš karto pateikti komentarų. Šį mėnesį gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas Turkijos kolegai laiške teigė, kad „neminint grėsmės tokių platformų, kaip F-35, saugumui, Turkijos planuojamas įsigyti S-400 trukdys jūsų tautai stiprinti ir tęsti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO“ bei „ves prie strateginės ir ekonominės Turkijos priklausomybės nuo Rusijos“.
R. T. Erdoganas ruošiasi aptarti S-400 pirkimą su D. Trumpu šį mėnesį vyksiančiame G20 viršūnių susitikime. Jis tikisi, kad jo asmeniniai ryšiai su JAV lyderiu apsaugos Turkiją nuo gresiančių sankcijų. Ankara vis dar rengiasi blogiausiam scenarijui, kadangi Kongresas nusiteikęs priešiškai, tačiau tiki, kad jos kortos – stiprios, teigė pareigūnai.
Šaltojo karo pylimas
Šaltojo karo metais pasitarnavusi kaip pylimas, saugantis nuo Rusijos, Turkija Incirliko oro bazėje tebelaiko JAV branduolinius ginklus ir karinę įrangą, kurią JAV naudojo Rusijos šnipinėjimui. Ji taip pat yra vienintelis barjeras, neleidžiantis daugiau kaip 4 milijonams Sirijos pabėgėlių užtvindyti Europos.
„Jiems nepavyks užvilkti Turkijai tramdomųjų marškinių“, – sekmadienį paskelbė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganui grindžiant vis labiau nepriklausomą diplomatinį kelią, Turkija išsikėlė naujus karinius siekius, iš dalies paremtus Rusijos priešraketinės sistemos sandoriu. Ji tikisi vieną dieną pradėti gaminti dar sudėtingesnes balistines raketas ir nuosavus naikintuvus, teigė pareigūnai.
„Arba būsime priklausomi nuo kitų valstybių, arba nugalėsime visus sunkumus ir tapsime visiškai nepriklausoma ir laisva šalimi, einančia savo keliu“, – penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Turkijos noras perimti gynybą į savo rankas sustiprėjo 2015 m., kai JAV atšaukė iš šalies savo oro gynybos pajėgas po to, kai Ankaroje buvo imtasi griežtų priemonių prieš siautėjančius kurdų kovotojus.
Kartūs prisiminimai
Turkai su kartėliu prisimena JAV ginklų embargą po to, kai Turkija užėmė šiaurinę Kipro dalį, 1974 m. nepavykus prijungti salos prie Graikijos. JAV sankcijų dėl S-400 perspektyva šiais metais lėmė daugiau nei 10 proc. liros nuvertėjimą.
Faktinės nuobaudos – įskaitant grėsmę neprileisti prie F-35 gamybos – galėtų dar pabloginti šalies ekonominę padėtį ir apsunkinti jos gynybos pramonės plėtrą. Stambulo finansų rinkos jau praėjusią vasarą patyrė neregėtą nuosmukį po to, kai D. Trumpas sankcionavo Turkiją, užtikrindamas amerikiečių pastoriaus laisvę.
Turkija savo atsakymą į liepos 31 d. terminą išsiuntė antradienį, gindama savo poziciją ir išreiškdama nepasitenkinimą komunikacijos tonu, kuris, pasak jos, „neatitinka aljanso dvasios“.
Nors Jungtinės Valstijos gruodžio mėnesį pasisiūlė parduoti Turkijai savo „Patriot“ raketų gynybos sistemą, kad ši atsisakytų S-400 įsigijimo, netgi nėra aišku, ar Kongresas tam pritartų, nes Amerikos įstatymų leidėjai yra nusiteikę prieš Turkiją, teigė pareigūnai.
Ilgalaikis susidomėjimas
Turkijos susidomėjimasis priešraketine gynyba kilo daugiau kaip prieš pusę amžiaus, kai JAV iš šalies išgabeno savo raketas „Jupiter“ mainais už sovietinių raketų sistemų pašalinimą iš Kubos. Tai padėjo užbaigti 1962 m. Kubos raketų krizę, tačiau Turkija iki šiol nerimauja dėl savo oro erdvės gynybos silpnumo.
JAV spaudimo pakako priversti Turkiją 2013 m. nutraukti ankstesnį susitarimą pirkti priešraketinę gynybos sistemą iš Kinijos, tačiau dabar aplinkybės yra pasikeitusios. Ankara niršta ant Vašingtono, kad šis apginklavo Sirijos kurdų miliciją – tvirtindama, kad ji turi ryšių su separatistiniu judėjimu, su kuriuo Turkija kovoja ištisus dešimtmečius.
Kaupdama nuoskaudas JAV atžvilgiu, Turkija pradėjo karinį bendradarbiavimą su Rusija Sirijoje, siekdama apginti savo saugumo interesus.
Incirlikas, pasitarnavęs JAV oro operacijose prieš „Islamo valstybę“, kadaise buvo pagrindinė JAV U-2 lėktuvų, šnipinėjusių Rusiją, lokacija.
Šiandien, kaip besikeičiančių Turkijos prioritetų ženklas, prie įėjimo į bazę iškilo milžiniška baltai raudona iškaba. Joje rašoma: „Stipri armija – stipri Turkija“.