Viskas atrodytų logiška, paprasta ir aišku, bet tai tik pirmas įspūdis. Čia reikėtų suprasti vieną esminį momentą: kiekvienas mūsų skiria laiką tik tiems dalykams, kurie mums yra iš tiesų svarbūs. Žmogus, kartojantis, jog labai norėtų kažkam skirti daugiau laiko, tačiau jo neturi, yra paprasčiausias melas sau, o tada ir kitiems.
Prisiminkite savo pirmąjį pasimatymą arba bet kurias kitas situacijas, kurios buvo išties svarbios, – visiems tiems dalykams visada rasdavote laiko tiek, kiek jo reikėdavo. Jeigu šiandien pasiūlyčiau Jums 100 tūkst. eurų už tai, kad vienai dienai atidėtumėte visus darbus bei reikalus ir išvažiuotumėte pailsėti, esu tikras, jog net ir labiausiai užimtu save laikantis žmogus, kuris ilgą laiką kartojo, kad labai norėtų rasti laiko bent vienai poilsio dienai, tą vieną dieną poilsiui tikrai surastų, nes staiga poilsio svarba stipriai išaugtų.
Labai svarbus dalykas: jei kartojate sau bei kitiems, kad neturite laiko sportui, asmeniniam tobulėjimui, poilsiui ir t. t., nors ir labai to norėtumėte – užimate „aukos” poziciją. Aukos, kurios gyvenimą valdo išorinės aplinkybės. Ši pozicija labai patogi – ja galite prisidengti ir nieko iš esmės nekeisti, nes juk „labai norėtumėte, ir tikrai padarytumėte, jei tik būtų daugiau laisvo laiko”.
Kai žmogus sako, jog neturi laiko, iš tiesų jis turi galvoje, kad tam tikras dalykas tiesiog nėra jo prioritetas. Žmogus neturi laiko poilsiui ir daug laiko praleidžia darbe – tiesa ta, jog jis nori daug laiko praleisti darbe ir tai yra jo aukščiausias prioritetas. Žmogus, tvirtinantis, jog nori pradėti sportuoti, tačiau ir toliau laiką leidžiantis prie TV ar kompiuterio, iš tiesų ir nori daug laiko praleisti prie televizoriaus ar kompiuterio.
Kai žmonės pradeda sąžiningai įsivardinti savo tikruosius prioritetus, matydami tai, kaip nuolat skiria didžiąją dalį savo laiko, jie išeina iš aukos pozicijos ir tampa savo gyvenimo šeimininkais, gebančiais keisti situacijas, kurios netenkina. Turbūt man paantrinsite – tenka sutikti žmonių, dirbančių vieną darbą, turinčių vieną vaiką ir tvirtinančių, jog daugiau niekam kitam laiko nelieka.
Tačiau ką tuomet kalbėti apie tuos žmones, kurie vadovauja keletui verslų, turi po tris-keturis vaikus, bent porą sykių metuose randa laiko kelionėms, reguliariai sportuoja, mokosi, produktyviai dirba ir skiria laiko sau. Šių žmonių paroje yra tos pačios 24 valandos, tik jų prioritetai yra kitokie. Nuolat matau žmones, kurie išdrįsta atsisakyti daug metų kartotos mantros „neturiu laiko“, pakeičia savo mąstymo bei elgesio įpročius ir pradeda užsiimti tuo, kas anksčiau atrodė nepasiekiama. Visi mes turime savo gyvenime pakankamai daug pavyzdžių, kai atsisakę senų įsitikinimų išsprendėme ilgą laiką mus kankinusias problemas ir gavę visiškai kitokią gyvenimo kokybę.
Nustokite meluoti sau ir kitiems, prisiimkite atsakomybę, atsikratykite „aukos” vaidmens ir pradėkite sakyti sau tiesą: „Neturiu laiko, nes tai šiuo metu man nepakankamai svarbu.”
