Kodėl nebuvo atnaujinami elektros tinklai? Paaiškinimas paprastas ir jau kažkur girdėtas – todėl, kad gyventojams nekiltų energijos kainos. Toks trumpalaikis populistinis rinkėjų pamaloninimas valstybėms gali atnešti ilgalaikių ir net labai sunkių pasekmių. Politikai tai lyg ir supranta, bando subalansuoti, suderinti šiuos nesuderinamus dalykus, bet kartais rizika paima viršų – o gal gi nieko blogo neįvyks. Įvyko. Šįkart iškart net trijose valstybėse.
O prie ko čia Lietuva? Ar mes irgi einame tuo pačiu pavojingai slidžiu keliu? Deja, taip. Ir netgi slystam nuo kalniuko, ir vis didėjančiu greičiu.
Štai skaičiai, faktai ir pagrindimas.
Skirstomojo elektros tinklo, kurį prižiūri strateginė Lietuvos įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), atstatomoji vertė yra apie 4,5 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad tiek pinigų reikėtų, kad visą 120 tūkst. kilometrų ilgio skirstomąjį elektros tinklą pakeistume nauju. Tokio uždavinio, suprantama, niekas sau nekelia.
Elektros tinklo ir jo komponentų nusidėvėjimo laikas – 30–40 metų. Dabartinis tinklo nusidėvėjimas siekia apie 50 proc. Tai reiškia, kad tinklas nei naujas, nei labai senas – kaip ir Lietuvos automobilių parkas. Su tokiais skaičiais galime gyventi. Tačiau, kad rodikliai neprastėtų, yra viena privaloma sąlyga – kasmet į tinklo atnaujinimą reikia investuoti apie 110 mln. eurų.
Tačiau pinigų investicijoms valstybė neranda. Šiemet investicijos į skirstomojo tinklo rekonstrukciją mažesnės kone 3 kartus. Raudona pavojaus lemputė įsijungė. Tai reiškia, kad tinklo nusidėvėjimo lygis augs ir nebus pakeista daugybė pasenusių ir pavojingų atramų, kurios pastatytos dar 1965–1980 m. Net 62 proc. transformatorių yra pagaminti Sovietų sąjungoje ir neatitinka šiuolaikinių techninių reikalavimų, o 22 proc. jų yra visiškai susidėvėję. Juos būtina keisti. Tačiau nepavyks, nes nėra pinigų.
Tai kur dingsta pinigai investicijoms? Štai čia ir prasideda įdomiausia ir pavojingiausia slydimo link Argentinos scenarijaus dalis.
Politikai kažkada nusprendė remti turtingiausią visuomenės dalį – sklypus perkančius ir namus statančius verslininkus bei privačius asmenis. Jiems už įvestą elektrą tenka mokėti tik 20 proc. projekto vertės, likusias 80 proc. išlaidų dengia valstybės įmonė ESO, t. y. mes visi, mokesčių mokėtojai.
Paremiame tuos, kurie neskursta. Ir paremiame nemenkai. Naujo kliento pajungimas privačių namų kvartale vidutiniškai kainuoja apie 1500 eurų. Klientas sumoka 300 eurų, mes susimetame likusius 1200 eurų. Bet čia dar smulkmė. Kur kas rimčiau yra tai, kad sklypo, kuriame yra atvesta elektra, vertė pakyla mažiausiai dešimtadaliu. O dešimtadalis, tarkim, Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos pašonėje yra nemenka suma.
Be to, elektros įvado spinta tuščiame sklype dažnai dar metų metus stovi nenaudojama, lyg paminklas visų mūsų pinigus taškantiems politikams.
Privačių namų statytojams ESO kasmet atseikėja 50–60 mln. eurų. Nei prasmės, nei logikos, nei socialinio teisingumo. Ir politinio intereso nematyti. Net žiūrint iš už kampo.
Neapsižiūrėjimas? Klaida? Kaip bepavadintume šią situaciją, esmė lieka ta pati – pusė investicijoms į elektros tinklo patikimumą reikalingos sumos valstybė lengva ranka išdalija namų statytojams. Kodėl taip yra? Niekas dorai turbūt ir nepaaiškintų.
Todėl gal jau metas pradėti diskutuoti, kokiu protingu santykiu namų statytojams ir visuomenei pasidalinti šiuos kaštus? Ir ar išvis reikia dalintis tokias išlaidas? Pasirinkimas juk aiškus – arba remiame namų statytojus ir verslininkus, arba atnaujiname tinklus. Alternatyva – turime daug pinigų ir tiems, ir aniems. Kaip gerovės valstybėje, apie kurią dabar daug kalbama.
Bet pinigų nėra. Dešimtys milijonų eurų išgaravo ir praėjusių metų pabaigoje, kai valdžia populistiškai nusprendė prieš artėjančius rinkimus gyventojams amortizuoti elektros kainų padidėjimą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. elektra pabrango tik 15 proc., nors kainos rinkoje išaugo dvigubai daugiau. „Radome apie 80 mln. eurų rezervą, kas leido drastiškai nedidinti elektros kainų“ – taip tokią (ne)sėkmę tuomet įvardijo energetikos ministras. Išverskime į žmonių kalbą. Ministras pasakė, kad į elektros tinklus nebus investuota 80 mln. eurų, jie bus patrupinti visiems namų ūkiams, kad keliais eurais tektų mažiau mokėti už elektrą.
Rinkimai praėjo. Rinkėjai ačiū nepasakė. Ir vargu ar jau pasakys. Greičiau primins, kad per dažnai pradėjo dingti elektra, kad naivios politikų viltys dūžta tiek Argentinoje, tiek Lietuvoje. Ir pagrūmos – pagaliau imkitės ūkiško darbo, juk tam esate pasamdyti.
