Esu įsitikinęs, kad tai ydingi siūlymai. Pirma, juos įgyvendinant iškiltų sunkiai įveikiamų konstitucinių problemų. Prisiminkime, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad rinkimų apygardų rinkėjų skaičiai turi būti beveik vienodi, negali skirtis daugiau kaip penkiais procentais. Po tokio sprendimo Z.Vaigausko vadovaujama VRK turėjo skubotai keisti rinkimų apygardų ribas. Neįmanoma įsivaizduoti, kad užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių būtų kaip tik tiek, kad juos surašius į vieną ar dvi apygardas, jų skaičius idealiai sutaptų su Lietuvoje suformuotų apygardų rinkėjų skaičiumi. Net jeigu toks stebuklas ir būtų įmanomas, vis vien nesiūlyčiau to daryti.
Kokią mintį perša tokios idėjos siūlytojai? Matyt, tai, kad tokiu būdu pavyktų geriau Seime atstovauti specifiniams užsienyje gyvenančių lietuvių interesams. Įsivaizduojama, kad, galbūt, Seimo nariais taptų užsienyje gyvenantys lietuviai. Manau, kad tai klaidingas įsivaizdavimas. Vargu, ar užsienyje gyvenantys lietuviai rinktųsi savo atstovus į Seimą vien dėlto, kad jie taip pat gyvena užsienyje. Juk ten gyvenantys lietuviai taip pat yra pasiskirstę pagal politines pažiūras: vieni balsuoja už konservatorius, kiti už liberalus, treti – už socialdemokratus.
Žinoma, čia svarbu ir kandidato asmenybės patrauklumas, jo žinomumas. O gyvenamoji vieta pagal svarbą gal būtų kokioje trečioje vietoje. Pagaliau, kuo tokia užsienyje gyvenančių rinkėjų atskyrimo sistema labai skirtųsi nuo dabartinės? Juk ir dabar visi užsienio lietuviai surašyti į vieną – Vilniaus Naujamiesčio apygardą. Tai, kad ten pridėta ir šiek tiek vilniečių (tai neišvengiama pagal konstitucinį reikalavimą dėl vienodo apygardų rinkėjų skaičiaus), nieko iš esmės nekeičia.
Ne ypač gausus užsienio lietuvių dalyvavimas Seimo rinkimuose parodo, kad tokia sistema nėra jiems labai patraukli. Tas pats ir dėl dalyvavimo savivaldybių tarybų rinkimuose, kur visi užsienio lietuviai turi balsuoti už kandidatus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir merus. Bet ar iš Kauno, Rokiškio ar Plungės išvykusiam į užsienį lietuviui labai jau rūpi, kas bus išrinktas Vilniaus miesto meru ar kas bus išrinktas Seimo nariu Vilniaus m. vienmandatėje apygardoje?
Deja, balsuoti už kitų apygardų kandidatus užsienio lietuviai šiandien neturi galimybės. Manau, kad tokią galimybę reikia sudaryti ir tai padaryti nėra taip jau sudėtinga: tiesiog reikia leisti užsienio lietuviams užsiregistruoti balsuoti toje Lietuvos apygardoje, kurioje jie nori. Neabejoju, kad dauguma jų užsiregistruos į savo gimtąją apygardą ar į tą, kurioje paskutinį kartą gyveno prieš išvykdami į užsienį. Neabejoju, kad jiems rūpi, kas bus išrinktas būtent jo gimtojo krašto meru ar atstovu Seime.
Padarę tokį pakeitimą sustiprintume užsienio lietuvių ryšį su gimtuoju kraštu, paskatintume juos dar labiau domėtis ne tik šalies, bet ir jo gimtojo krašto politiniu gyvenimu, o kartu didintume ir jų sugrįžimo į Lietuvą tikimybę. Žinoma, toks sprendimas sukeltų papildomų organizacinių rūpesčių vyriausiajai rinkimų komisijai – juk reiktų išplatinti visus 70 (ar 60 savivaldos rinkimams) skirtingus biuletenius, o ne vienodus kaip dabar, bet tai tikrai įveikiama problema. Sprendimą gerokai palengvintų internetinio balsavimo galimybės užsienyje gyvenantiems lietuviams įteisinimas. Štai tokias idėjas aš ir pasiūliau pateikdamas pataisas minėtam liberalų Seimo rezoliucijos projektui, kurio Seimas dar nesvarstė.
O grįžtant prie klausimo, kaip pasiekti, kad Seime būtų išrinktų užsienyje gyvenančių lietuvių, tai reiktų spręsti ne per minėtą atskiros apygardos (apygardų) formavimą. Jeigu partijos to nuoširdžiai nori, kodėl nepaieško tinkamų kandidatų tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir neįrašo į savo sąrašus. Ko gero, rinkėjai Lietuvoje juos labiau reitinguotų negu Lietuvoje gyvenančius kandidatus. Prisiminkime, kad yra tokio pobūdžio gerų pavyzdžių: štai 1996 metais Tėvynės sąjungos sąrašo kandidatas Vytautas Dudėnas buvo išrinktas į Seimą ir svariai prisidėjo prie Lietuvos bankų ir finansų sistemos kūrimo.