„Kai Trumpas paskelbė savo 25 proc. tarifų planą, jo žodžius priėmėme rimtai, – interviu „Giant“ Taičungo būstinėje Taivane sakė kompanijos pirmininkė Bonnie Tu. – Pradėjome kraustytis jam dar nespėjus užverti burnos.“

„Giant“ – viena iš daugelio pasaulinių kompanijų, kurios perkėlinėja gamybą iš Kinijos, reaguodamos į vis labiau priešiškus abiejų supervalstybių prekybinius santykius. Šią savaitę „Intel Corp.“ pranešė, kad peržiūri savo pasaulinę tiekimo grandinę, o didžiausias pasaulyje vartojimo prekių tiekėjas „Li & Fung Ltd.“ įspėjo, kad prekybos karas ragina jį tolti nuo Kinijos.

„Dar praėjusiais metais pastebėjau, kad „Pagaminta Kinijoje“ ir pasaulinio masto tiekimo era baigiasi“, – teigė B. Tu. Kalnų ir lenktyninių dviračių gamintojas 2018 m. pabaigoje uždarė vieną gamyklą Kinijoje ir perkėlė daugumą JAV skirtų užsakymų į Taivaną. Praėjusią liepą „Giant“ paskelbė, kad steigia gamyklą Vengrijoje, „nes dabar madinga perkelti gamybą arčiau savo rinkos“.

„Giant“ šiuo metu turi po vieną gamyklą Taivane ir Nyderlanduose – ir dar penkias Kinijoje. Taivano gamykla dirbs dvigubą pamainą, kad užsakymai būtų perkelti laiku. Kompanija teigia, kad ieško partnerio Pietryčių Azijoje.

Nebe lygus laukas

„Pasaulis nebėra plokščias“, – pažymi B. Tu, skolindamasi citatą iš Thomaso Friedmano knygos „Pasaulis yra plokščias“ (angl. „The World Is Flat“), kurios pavadinimas – tai metafora, raginanti žiūrėti į pasaulį kaip į lygų žaidimų lauką, siūlantį vienodas sąlygas visoms įmonėms ir prekybai. „Ši koncepcija galioja nebe visur.“

„Li & Fung“ generalinis direktorius antrina B. Tu, sakydamas, kad Kinija tapo viso pasaulio fabriku, nes labai efektyviai štampuoja prekes. Jas įsigyti tapo labai paprasta, pirmadienį Honkonge pabrėžė kompanijos generalinis direktorius Spenceris Fungas.

„Žmonės tiesiog sukrovė visus kiaušinius į Kinijos krepšį, nes kinai labai pajėgūs“, – teigė S. Fungas. Tačiau dabar „prekybos karas verčia žmones iš esmės permąstyti pasaulinę apsirūpinimo strategiją ir diversifikuoti gamybą, atidarant gamyklas už Kinijos ribų.“

„Giant“ akcijos pirmadienį išaugo 9,8 proc. – tai didžiausias šuolis per visą kompanijos istoriją, įvykęs po to, kai ji paskelbė, kad ketvirtadalį savo pajamų šiais metais tikisi gauti iš elektrinių dviračių. Antradienį ryte akcijos svyravo tarp pelno ir nuostolių. Honkonge antradienį „Li & Fung“ akcijos šoktelėjo net 6,4 proc. – daugiausia per tris mėnesius.

Investuotojams ir analitikams neprasprūdo pro akis „Giant“ pastangos kuo greičiau perkelti užsakymus iš tarifais apkrautos Azijos šalies, kuri ilgą laiką buvo laikoma pigia viso pasaulio dirbtuve. Kompanijos akcijos šiais metais pakilo beveik 80 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 m., atsigaudamos po ketverių nuosmukio metų.

„Giant“ prekės ženklo pasaulinis žinomumas ir lanksti gamyba yra labai svarbūs siekiant išvengti tarifų rizikos, birželio 5 d. ataskaitoje rašė „Daiwa“ analitikės Helen Chien ir Anita Li, prognozuodamos kylantį „Giant“ reitingą.

Tarifai prie Kinijoje pagamintų ir į JAV eksportuojamų dviračių kainos vidutiniškai prideda 100 dolerių, lyginant su nulinio tarifo zonose pagamintomis prekėmis, teigia B. Tu, paaiškindama gamybos perkėlimo į Taivaną motyvaciją.

Visgi perkėlimas reiškia ir didesnes išlaidas darbuotojų atlyginimams, automatizavimą bei pasikeitusią ekonominę aplinką. B. Tu atsisakė atskleisti perkėlimo kaštus, tik užsiminė, kad bendrovei „sektųsi kur kas geriau, jei ne JAV ir Kinijos prekybos karas“.

Štai kodėl „Giant“ svarsto galimybę atnaujinti gamybą savo Kinijos gamyklose, jei JAV ir Kinijai pavyks sukirsti rankomis ir pasiekti prekybos susitarimą. Jei Amerika „nuspręs atsisakyti 25 proc. tarifo, mes tučtuojau perkelsime gamybą atgal į Kiniją“, – pabrėžė B. Tu.