Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas DELFI anksčiau sakė, kad daržovės gausios vitaminais. Šiuose augaluose yra ir mineralinių, skaidulinių medžiagų, be to, jos papildo mūsų maisto įvairovę.
Daržovių turėtume valgyti daugiau nei valgome dabar, nes, pasak profesoriaus, lietuviai daržovių suvalgo maždaug pusę reikiamo kiekio.
Profesorius sako, kad per parą mažiausiai reikėtų suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Optimalus kiekis – 600 g. Lietuvos gyventojai paskutiniu metu suvalgo tik apie 250 g vaisių ir daržovių per dieną.
„Žmonės sako, na kur jau per dieną suvalgysiu daugiau nei pusę kilogramo. Tačiau tai yra vaisiai, ir daržovės. Jei suvalgytumėte nemažus du obuolius, na tai jau kokie 300-400 g ir bus, dar pridedame daržovių ir tas kiekis greit suvalgomas, – teigia prof. R. Stukas.
Kuo naudinga?
Vaisiuose ir daržovėse gausu vitaminų, ląstelienos, kalio, magnio ir antioksidantų. Vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti mažinant kraujospūdį, širdies ligų ir vėžio riziką bei gerinant virškinimą, rašoma medicalnewstoday.com.
Ankstesni tyrimai – Harvarde atliktas slaugių sveikatos tyrimas ir paskesnis sveikatos sektoriaus darbuotojų tyrimas – patvirtino, kad gausus vaisių ir daržovių vartojimas netgi gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką.
Išanalizavę šių tyrimų duomenis ir apjungę juos su kitų tyrimų rezultatais, mokslininkai suskaičiavo, kad daugiau nei penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną suvalgantys žmonės net 20 proc. mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis, palyginus su tais, kurie per dieną suvalgo mažiau nei tris porcijas.
Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas rekomenduoja suaugusiems per dieną suvalgyti mažiausiai pusantro arba du puodelius vaisių ir 2-3 puodelius daržovių. Tačiau JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys rodo, kad tik maždaug kas dešimtas žmogus laikosi šių rekomendacijų.
Pasaulinis nepakankamos mitybos poveikis
Dabar naujasis tyrimas, kurio rezultatus mokslininkai pristatė kasmetinio Baltimorėje vykusio Amerikos mitybos draugijos susirinkimo „Nutrition 2019“ metu, leidžia užtikrintai teigti, kad valgant per mažai vaisių ir daržovių padidėja rizika mirti nuo širdies ligų.
Analizuodami 2010 metų duomenis, mokslininkai nustatė, kad per menkas vaisių vartojimas lėmė maždaug 2 mln. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. O menkas daržovių vartojimas paskatino dar 1 mln. mirčių. Neigiamas poveikis buvo dar didesnis šalyse, kur vidutinis vaisių ir daržovių suvartojimas yra mažas.
Tokie duomenys leidžia teigti, kad menkas vaisių vartojimas visame pasaulyje kiekvienais metais lemia papildomą daugiau nei 1 mln. mirčių nuo insulto ir daugiau nei 500 tūkst. mirčių nuo širdies ligų. O menkas daržovių vartojimas kiekvienais metais prisideda prie maždaug 200 tūkst. mirčių nuo insulto ir daugiau nei 800 tūkst. mirčių nuo širdies ligų.
„Mūsų gauti duomenys rodo, kad žmonės visame pasaulyje turi dėti daugiau pastangų ir vartoti daugiau vaisių ir daržovių“, – sakė viena iš naujausio tyrimo autorių, Medforde veikiančio Tuftso universiteto Friedmano mitybos mokslų mokyklos mokslininkė Victoria Miller.
Mirtingumas pagal regioną, amžių ir lytį
Mokslininkai analizavo duomenis, atsižvelgdami į regioną, amžių ir lytį ir remdamiesi mitybos apklausų duomenimis bei informacija apie maisto prieinamumą 113 šalių. Šiuos duomenis jie sujungė su informacija apie mirtingumo priežastis kiekvienoje šalyje bei duomenimis dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos dėl menko vaisių ir daržovių vartojimo.
Analizės rezultatai parodė, kad vaisių vartojimas mažesnis už vidurkį buvo Pietų Azijoje, Rytų Azijoje ir Užsachario Afrikoje, o menkesnis daržovių vartojimas buvo Vidurio Azijoje ir Okeanijoje. Šių regionų šalyse žmonės vaisių ir daržovių suvalgo mažiau nei vidurkis, o mirtingumas nuo širdies ligų ir insulto čia yra didesnis.
Išanalizavę mažo vaisių ir daržovių vartojimo poveikį pagal amžių ir lytį, mokslininkai nustatė, kad didžiausias poveikis yra jauniems suaugusiesiems ir vyrams. V. Miller pažymėjo, kad moterys yra linkusios valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
