Keturių Baltarusijos opozicionierių – buvusio Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Stanislavo Šuškevičiaus, partijos „Narodnaja Gramada“ pirmininko Mikalajaus Statkevičiaus, partijos „Baltarusijos krikščioniškoji demokratija“ pirmininko Pavelo Severyneco ir 2010 m. kandidato į Baltarusijos prezidentus, Baltarusijos liaudies kongreso nario Uladzimiro Niakliajevo pasirašytą laišką gavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Raimundas Lopata. Šie asmenys prašė, kad šis atviras laiškas pasiektų Lietuvos visuomenę.
Politologas iš to laiško, kaip svarbiausius punktus išskyrė Baltarusijos disidentų raginimą G. Nausėdai nepasigauti iliuzijos, kuri buvo gyva ilgus metus – kad A. Lukašenka yra Baltarusijos nepriklausomybės garantas.
„Tai daugiau panašėja į Maskvos ir Minsko žaidimą su Vakarais negu iš tikrųjų (bandymą išsaugoti nepriklausomybę). Tikslas turėtų būti Baltarusijos nepriklausomybė nuo A. Lukašenkos ir nuo Rusijos.
Kitas – klausimas, kaip tą pasiekti. Bet tame laiške jie ragina, ir man atrodo, kad teisingai daro, tai iliuzijai nepasiduoti. Nes ant tos iliuzijos visą laiką yra klumpama – ir ne tik Lietuva, o ir Jungtinės Valstijos, ir Europos Sąjunga ant to klumpa“, – sakė A. Lopata.
Antra svarbi mintis laiške, pasak politologo – dar kartą atkreiptas dėmesys į Astravo atominės elektrinės problemą.
„Šia prasme prezidentė D. Grybauskaitė teisi. Nors ji pati to nepadarė, bet kalba yra ne apie Astravo atominės elektrinės saugumą, o apie jos uždarymą“, – sakė A. Lopata.
Žemiau pateikiame visą laiško tekstą.
Baltarusijos disidentų atviras laiškas
Gerbiamas ponas Prezidente!
Nuoširdžiai sveikiname Jus tapus Lietuvos Respublikos Prezidentu ir linkime Jums visokeriopos sėkmės šiose ypatingai atsakingose pareigose dirbant Jūsų tautos ir valstybės labui.
Sąžiningi ir skaidrūs rinkimai yra negrįžtamas pas jus įvykusių demokratinių procesų rezultatas. Tai suteikia naujų vilčių ir mums, Baltarusijos demokratams: mes visuomet nuoširdžiai stebime, kaip sėkmingai ir užtikrintai vystosi laisva Lietuva – mums istoriškai artima tauta ir valstybė.
Baltarusijoje nėra laisvų rinkimų, kaip nėra ir laisvės, tačiau mes tvirtai tikime, kad laisvės diena išauš ir mums. Mes taip pat tvirtai žinome, kad tikrai nepriklausoma Baltarusija galės būti tik tapusi demokratiška valstybe, kurioje bus gerbiama teisė ir neliks vietos savivalei.
Nepriklausoma, laisva ir demokratiška Baltarusija – mūsų politinės kovos tikslas. Tam, kad pasiektume šį tikslą, mes esame pasirengę mokėti didelę kainą. Režimas mus sodina į kalėjimus, persekioja ir baugina. Mūsų draugus ir bendražygius žudo, tačiau mes neketiname sustoti tol, kol neiškovosime laisvės. Todėl mums nepaprastai svarbu, kad mūsų tikslai būtų suprasti demokratiniame pasaulyje, Europoje. Iš Lietuvos, kaip valstybės, labai gerai žinančios Baltarusijos specifiką, mes ir toliau tikimės paramos ir principingos pozicijos.
Mes suprantame ir palaikome Jūsų, gerbiamas Prezidente, deklaruojamą siekį – plėtoti gerus kaimynystės santykius su Baltarusija. Tai yra neginčijamas principas tiek jums, tiek ir mums visiems. Mes nesame Baltarusijos izoliacijos šalininkais. Tačiau dabartinis režimas neatstovauja Baltarusijos ir žaisti pagal jo taisykles negalima. Režimo tikslai yra visiškai kiti.
Šiandienos europinėje politikoje Lietuva yra užsitarnavusi gerą reputaciją – kaip principinga bendražmogiškų vertybių ir demokratinių laisvių gynėja, o ne kaip valstybė, besirūpinanti išskirtiniai ekonominiais ir pragmatiniais reikalais. Mes labai tikimės, kad tokia politika bus tęsiama ir toliau, kadangi bet kokia trumpalaikė nauda, galima iš bendradarbiavimo su režimu, kuriam žmogaus teisės apskritai neegzistuoja („Žmogaus teisė – apsirengti ir pavalgyti“, – neseniai pareiškė Lukašenka), gali pakenkti Jūsų šalies ir Jūsų asmeniškai tarptautiniam autoritetui. O tai, patikėkite, yra vienas iš režimo bei už jo nugaros stovinčio Kremliaus tikslų.
Astravo atominė elektrinė, remiant Kremliui statoma pasienyje su Lietuva – neabejotinai vienas iš didžiausių šiandienos saugumo pavojų tiek baltarusiams, tiek ir lietuviams. Principinga ir tvirta Lietuvos pozicija atkreipė į šią problemą tarptautinės bendruomenės dėmesį ir leido pasiekti, kad Astravo AE kol kas dar nepaleista, branduolinis kuras joje nepakrautas. Rūpindamasi savo žmonių saugumu Lietuva kartu rūpinasi ir Baltarusijos saugumu – už tai mes jums esame labai dėkingi.
Kovą dėl taikių gyventojų saugumo būtina tęsti, ir mes tikime, ponas Prezidente, kad Jūs esate tas lyderis, kuris yra pajėgus suvienyti Europos Sąjungą šios problemos sprendimui. Astravo klausimu būtina tvirta visos ES pozicija. Jei jos bus laikomasi, Astravo statybos dar tikrai gali būti sustabdytos. Ir, esame tuo visiškai tikri, pačia didžiausia klaida būtų, jei Lietuva šiandien nusisuktų nuo savo ligšiolinės pozicijos ir sutiktų įsivelti į derybas su Minsku dėl Astravo AE saugumo ar monitoringo užtikrinimo, kaip kad neseniai buvo mėginama svarstyti mūsų vyriausybių tarpusavio susirašinėjime. Kol valdžioje yra dabartinis Baltarusijos režimas, joks, tame tarpe ir atominės jėgainės saugumas užtikrintas negali būti – tai patvirtina ir elektrinės statybų metu įvykusios avarijos. Dabar šios avarijos yra apdangstytos mažu melu, tačiau mažas melas neišvengiamai tampa dideliu, o mažos avarijos – katastrofa, apie ką su pritrenkiančia tiesa pasakojama neseniai pasauliui pristatytame seriale „Černobylis“.
Gerbiamas pone Prezidente!
Baltarusijos nepriklausomybė, kuri šiandieną yra dvigubame pavojuje – tiek iš režimo, tiek iš Kremliaus pusės, – yra kitas mums esminis klausimas. Mes esame pasirengę pilnai paneigti tą klaidingą nuomonę, kurią režimas, metęs tam visus savo propagandinius pajėgumus, mėgina formuoti tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų – kad Lukašenka neva yra Baltarusijos nepriklausomybės garantas. Tikrovė yra ta, kad Lukašenka, būdamas visiškai priklausomu nuo Rusijos Federacijos valdžios, yra Baltarusijos nepriklausomybės praradimo garantas. Jo su Rusija pasirašyta sutartis dėl taip vadinamos „sąjunginės valstybės“ – tiesioginė nacionalinių interesų išdavystė. Ši sutartis, kurios galutinis tikslas yra Baltarusijos inkorporavimas į Rusijos Federacijos sudėtį, dėl ko pastaroji daugelį metų ir finansuoja Lukašenkos režimą, yra kaltininkė to, jog Baltarusija nesivystė ir nesivysto. Nevyksta nei realios ekonominės reformos, nei dialogas su visuomene, nei kova prieš Rusijos žiniasklaidos ekspansiją ar šalies rusifikaciją, jau nekalbant apie tai, kad Baltarusijos patriotų persekiojimas tik stiprėja.
Lukašenka nekovoja už šalies suverenitetą – jam rūpi tiktai asmeninės valdžios suverenitetas. Vienintelis jo tikslas – išsaugoti sau ir savo režimui dabartinį komfortišką priklausomybės lygį.
Pats diktatorius visa tai puikiai supranta, todėl labai aktyviai veikia per savo diplomatinį korpusą ir saugumo tarnybas – Vakaruose ir ypatingai Lietuvoje bei kitose kaimyninėse šalyse. Tokios režimo iniciatyvos, kaip Minsko forumas ir panašios konferencijos bei apskriti stalai, yra efektyvus būdas plėsti savo agentų įtaką, siekiant pagrindinio tikslo – įtikinti demokratinę bendruomenę, kad nėra alternatyvos Lukašenkos personalinei valstybei.
Alternatyva yra – tai nepriklausoma, demokratinė Baltarusijos Respublika, kurią antibaltarusiškos jėgos mėgina ištrinti iš Europos žemėlapio. Todėl šiuo savo kreipimusi siekiame atkreipti dėmesį į tai, jog Baltarusijos teritorija gali pereiti Maskvos jurisdikcijon, kas kels pavojų ne tik mums, bet ir Lietuvai. Esame įsitikinę, jog Jūs visa tai puikiai suprantate, todėl norime patarti tik viena: atidžiai stebėkite, kas ir ką Jums patars Baltarusijos ir, tame tarpe, Astravo klausimu. Mes norime, kad Jūs neprarastumėte brangaus laiko, nepadarytumėte klaidų, nepakenktumėte savo asmeniniam autoritetui Europoje ir Baltarusijoje, kol galiausiai neišvengiamai prieisite išvados, jog bendradarbiavimas su režimu yra niekur nevedantis ir abiem tautoms pražūtingas kelias.
Gerbiamas pone Prezidente!
Mums nepaprastai svarbu, kad mes, kad visa baltarusių tauta šį sunkų baltarusiams laikmetį Lietuvos ir Jūsų asmenyje galime turėti tikrą draugą ir partnerį, kuris mus remia ir supranta. Režimai yra laikini, bet tautos – ne, ir jos niekada neužmirš bendros kovos ir pagalbos viena kitai – taip, kaip nebus pamiršta ir liks amžiams gyva atmintis apie mūsų didvyrius, kartu kovojusius už mūsų ir jūsų laisvę.
Pagarbiai,
Stanislavas Šuškevičius
Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (1991–94 m.)
Mikalajus Statkevičius
Partijos „Narodnaja Gramada“ pirmininkas, Baltarusijos liaudies kongreso narys,
kandidatas į Baltarusijos prezidentus (2010 m.)
Pavelas Severynecas
Partijos „Baltarusijos krikščioniškoji demokratija“ pirmininkas
Uladzimiras Niakliajevas
Kandidatas į Baltarusijos prezidentus (2010 m.), Baltarusijos liaudies kongreso narys,
Baltarusijos Respublikos Valstybinės premijos laureatas