Čikungunija yra virusinė liga, plintanti per Aedes uodų, ypač Aedes aegypti ir Aedes albopictus, įgėlimus. Liga yra plačiai paplitusi tropinėse šalyse Afrikoje, Azijoje, Amerikoje. Vietinio ligos plitimo atvejai 2010 m., 2014 m. ir 2017 m. buvo registruoti Prancūzijoje, 2007 m. ir 2017 m. Italijoje.

Inkubacinis ligos periodas – 1-12 d. (vidutiniškai 3-7 d.). Čikungunija dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, odos bėrimu, galvos, raumenų ir sąnarių skausmais. Nors komplikacijos yra retos, gali išsivystyti miokarditas, hepatitas, neurologiniai sutrikimai ir kt.

Skiepų nuo šios infekcijos nėra!

Asmenims, keliaujantiems į endemines šios ligos šalis ar teritorijas, patariama naudoti uodus atbaidančias medžiagas (repelentus), dėvėti ilgas kelnes ir vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis, ilsėtis kambariuose su kondicionieriais ar apsauginiais tinkleliais ant langų ir kt.

Keliautojai, grįžę iš teritorijų, kuriose paplitusi čikungunija, ir pasijutę blogai per dvi savaites turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Aedes albopictus uodai Europoje

Čikungunija – uodų platinama virusinė liga.

Sukėlėjas
Čikungunija virusas – tai karščiui jautrus RNR virusas, priklausantis Togaviridae šeimai. Pirmą kartą išskirtas 1953 m. Tanzanijoje ir Ugandoje. Svarbiausias viruso rezervuaras yra beždžionės.

Kaip užsikrečiama?
Ligos sukėlėją nuo sergančio žmogaus žmogui perneša Aedes uodai (Aedes aegypti, albopictus). Asmuo, persirgęs čikungunija, įgyja imunitetą šiai ligai.

Sergamumas
Čikungunija karštligė yra endeminė liga Afrikos, Pietų Azijos ir Indijos šalyse. 1957–1974 m. susirgimai aprašyti Afrikos šalyse (Pietų Afrikos Respublikoje, Ugandoje, Konge, Nigerijoje, Ganoje, Zimbabvėje). Atlikus gyventojų serologinius tyrimus, įrodyta, kad virusas cirkuliuoja Senegale, Burkina Faso, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kamerūne ir Gvinėjoje Bissau.
Viruso cirkuliacija patvirtinta ir Azijos šalyse – Filipinuose, Malaizijoje, Kambodžoje, Pietinėje Indijoje ir Pakistane, Šri Lankoje. 2005 m. liga nustatyta Komoro salose, vėliau Mauricijuje ir Majote.
2006 m. kovo mėnesį susirgimai išplito Prancūzijos Reunion salose. Įvežtiniai atvejai užregistruoti tarp Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Gajanos turistų. 2007 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais užregistruotas protrūkis Italijoje.

Simptomai
Vidutiniškai ligos inkubacinis periodas trunka 4-8 dienas (gali svyruoti nuo 1 iki 12 dienų).
Čikungunija – ūmi infekcinė liga, kuri prasideda staigiu karščiavimu, sąnarių (kelių, čiurnos, riešų ir kt.), galvos, raumenų skausmais, bėrimu (dėmelės, mazgeliai). Kartais ligonį pykina, jis vemia, kraujuoja iš nosies ir dantenų (ypač vaikams), pasireiškia konjunktyvitas. Dalis žmonių gali sirgti besimptome infekcijos forma.

Dauguma ligonių pasveiksta per keletą savaičių be pasekmių, tačiau nedidelei daliai ligonių išlieka lėtiniai sąnarių skausmai, kurie tęsiasi keletą metų.

Kartais išsivysto sunkios ligos komplikacijos: meningoencefalitai, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, virškinamojo trakto pažeidimai.

Profilaktika
Vakcinos nėra.
Keliaujantys į endemines šalis asmenys turi laikytis šių saugos priemonių:

Individualios priemonės:
• nėščios moterys ir asmenys, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, prieš kelionę, turi konsultuotis su šeimos gydytoju, kad įvertintų riziką ir gautų rekomendacijų apie individualias apsaugos priemones;
• maudoti priemones, apsaugančias nuo uodų (insekticidais apruoštą tinklą lovai apgaubti, impregnuotą pyretroidu spiralę deginti naktį, išpurkšti insekticidais tamsias patalpų vietas, naudoti uodus atbaidančias medžiagas);
• vaikams iki 3 mėnesių nerekomenduojama naudoti uodus atbaidančių medžiagų, patariama naudoti insekticidais apruoštus tinklelius lovoms.

Bendruomeninės priemonės:
• sumažinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje);
• ligos paveiktose teritorijose uodus naikinti purškiant insekticidus;
• grįžus iš kelionės ir 1–12 dienų laikotarpyje pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę.
Daugiau informacijos apie apsaugą nuo uodų galima rasti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos tinklalapiuose

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)