Žvejybos pažeidimų fiksuojama mažiau
Dėmesys aplinkosaugai Lietuvoje tikrai auga. Aplinkosauga rūpinasi ne tik gamtininkai, bet ir visa visuomenė. Tiesa, viešojoje erdvėje vis dar dažnai pasirodo pranešimų, kuriuose paviešinami žvejybos ir medžioklės pažeidimai.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, aplinkosaugos pareigūnai per 2018 m. nustatė 2263 žvejybos taisyklių pažeidimus. Už žvejybos pažeidimus per 2018 m. iš viso paskirta baudų už 52957 eurų.
Per 2017 m. nustatyta 2821 žvejybos taisyklių pažeidimai. Už žvejybos pažeidimus per 2017 m. iš viso paskirta baudų už 77959 eurų.
Pranešimų apie brakonieriavimą žvejybos srityje 2018 m. aplinkosaugininkai gavo 1 318, 2017 m. – 1 276, 2016 m. – 1 350, 2015 m. – 1 676. Tačiau pranešimų skaičius jokiu būdu nėra lygus pažeidimų skaičiui.
„Paprastai apie 10–20 proc., priklausomai nuo regiono, visų fiksuotų gyvosios gamtos pažeidimų (ir žvejybos, ir medžioklės) sudaro šiurkštūs gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimai“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Ieva Krikštopaitytė.
Automobilyje neteisėtai gabeno 16 statomųjų tinklų
Nemažą dalį fiksuojamų žvejybos pažeidimų sudaro žvejyba su tinklais. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, iš viso per 2018 m. iš pažeidėjų paimta (konfiskuota) 519 tinklinių žvejybos įrankių. Dar 205 rasti tinkliniai žvejybos įrankiai buvo pripažinti bešeimininkiais, nes jų savininkų nenustatyti nepavyko.
„Taigi iš viso praėjusiais metais konfiskuoti 724 tinkliniai žvejybos įrankiai. Daugiausiai – 194 – tinklinių žvejybos įrankių pernai iš pažeidėjų paimta Utenos regione. 24 iš jų buvo pripažinti bešeimininkiais“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento atsakyme.
Taip pat primenama, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 eurų kartu su pažeidimo įrankių konfiskavimu. Už neteisėtą ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymą ir gabenimą transporto priemonės gresia bauda nuo 60 iki 200 eurų kartu su pažeidimo įrankių konfiskavimu. Taip pat gali būti skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Tiesa, AAD Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistas Kęstutis Kazakevičius teigia, kad pažeidimų, kai žvejai mėgėjai žvejoja su tinklais, mažėja.
„Žmonės tampa vis pilietiškesni ir nuolat praneša apie pažeidimus. Tačiau būna atvejų, kai vieno reido metu įkliūva vienas ar keli pažeidėjai su daugybe tinklų, kurie „muša“ visus metų rekordus. Pavyzdžiui, neseniai Švenčionių rajone aplinkos apsaugos inspektoriai, padedami policijos pareigūnų, sulaikė du asmenis, kurie automobilyje neteisėtai gabeno 16 statomųjų tinklų, kurių bendras ilgis siekė 1,6 kilometro. Pasitaiko ir atvejų, kai tenka ištraukti bešeimininkius tinklus (tokius, kurių šeimininkų nustatyti nepavyksta), kurie būna išbuvę vandenyje ilgą laiką ir net pradėję irti“, – apie brakonieriavimą tinklais pasakoja K. Kazakevičius.
Pareigūnas tęsia, kad yra ir tokių asmenų, kurie sulaikomi vos ne kasmet tose pačiose vietose ir tuo pačiu metų laiku. Dar daugiau – kaskart šie pažeidėjai teisinasi nieko nedarę. Tačiau, jo teigimu, nors tinklininkai dar neišnyko, didelės baudos, valčių konfiskacija ir kitos poveikio priemonės daro didelę įtaką pažeidėjams ir daugelį jų priverčia prie šio nusižengimo nekartoti.
AAD Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistė Donata Gureckytė taip pat sako, kad tinklais žvejojančių pažeidėjų iš tiesų sumažėjo, o tie, kurie sučiumpami, dažniausiai jau yra ne kartą padarę šį pažeidimą.
„Kaip mūsų technika ir turimos priemonės tobulėja, taip tobulėja ir jie. Nors vos ne kasmet tokie pažeidėjai yra nustatomi, tačiau kaskart jie tampa vis atsargesni. Pavyzdžiui, paskutiniu metu pasitaiko atvejų, kai tie kasmet tinklais žvejojantys pažeidėjai įrankių tikrinti ar stebėti aplinkos pasiunčia kitus asmenis, o kartais ir nepilnamečius“, – pasakoja aplinkosaugininkė.
Vyrai apie pažeidimą prasitarė patys
Naujausios, 2019 metų žvejybos pažeidimų statistikos nėra, tačiau aplinkosaugininkai jau fiksuoja atvejus, kai nesilaikoma Mėgėjų žvejybos taisyklių. Pavyzdžiui, gegužės mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai sulaikė du asmenis, kurie Jurbarko mieste Mituvos upės žiotyse žvejojo ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais.
Už padarytus pažeidimus asmenims gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų kartu su pažeidimo įrankių konfiskavimu. Taip pat reikės atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri siekia 996 eurus, nes vykdydami neteisėtą žvejyba pažeidėjai sugavo 8 lynus, 4 šapalus, 4 menkes ir 4 kilogramus karosų.
Be to, kaip teigiama Aplinkos apsaugos departamento pranešime, vienam iš pažeidėjų priklausančiame ūkiniame pastate pareigūnai rado dar 13 statomų tinklų. Todėl už šių ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymą asmeniui taip pat gresia bauda nuo 60 iki 200 eurų ir šių įrankių konfiskavimas.
Pažeidėjai sulaikyti po to, kai buvo gautas pranešimas iš kito žvejo mėgėjo, kuris teigė pastebėjęs Mituvos upės žiotyse pastatytus tinklus. Savo ruožtu, reaguodami į šį pranešimą, aplinkosaugininkai suorganizavo pasalą, per kurią ankstų rytą (apie 4 val.) buvo pastebėti du asmenys, kurie, atplaukę medine valtimi, ėmė traukti iš vandens prieš dvi paras pastatytus tinklus.
Vienas labiausiai aplinkosaugininkus nustebinusių ir prajuokinusių atvejų buvo balandžio mėnesį, kai pažeidėjai aplinkos apsaugos inspektorei, buvusiai su civilio drabužiais, patys prisipažino, kad naktį ketina statyti tinklus.
„Vyrai pasakojo, kad planuoja pastatyti tinklą per upę, kuriame iki sekmadienio ryto turėtų užkibti daug žuvies. Žadėjo pasidalinti ir su manimi,“ – prisiminė Vilniaus valdybos inspektorė.
Už padarytą pažeidimą asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai, jiems gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų kartu su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu. Taip pat asmenims teks atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri siekia 3860 eurų.
Vyrai nė neįtarė, kad apie tinklo statymą papasakojo aplinkos apsaugos pareigūnei, kuri apie jų ketinimus nedelsdama pranešė atsakingiems specialistams, o šie, savo ruožtu, nusprendė surengti pasalą.
Patikrinus vieno iš pažeidėjų gyvenamojoje vietoje esančius ūkinius pastatus, buvo rastas dar vienas tinklas bei žeberklas, skirtas lašišoms ir šlakiams smeigti. Už šių ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymą pažeidėjui taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o tinklinis ir duriamasis įrankiai bus konfiskuoti.
Medžioklės pažeidimų taip pat fiksuojama mažiau
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2018 metais mažėjo ir užfiksuotų medžioklės taisyklių pažeidimų. Iš viso pareigūnai per 2018 m. nustatė 763 medžioklės taisyklių pažeidimus. Už medžioklės taisyklių pažeidimus per 2018 m. iš viso paskirta baudų už 14705 eurų. Per 2017 m. nustatyta 876 medžioklės taisyklių pažeidimai. Už medžioklės taisyklių pažeidimus per 2017 m. iš viso paskirta baudų už 19040 eurų. Tiesa, per pirmuosius 4 šių metų mėnesius (sausis –balandis), buvo fiksuoti 176 medžioklės taisyklių pažeidimai, per tokį pat laikotarpį pernai fiksuoti 158 medžioklės taisyklių pažeidimai.
Kasmet visuomenė vis aktyviau praneša apie medžioklės pažeidimus. Pranešimų apie brakonieriavimą medžioklės srityje 2018 m. gauta 642, 2017 m. – 648, 2016 m. – 530, 2015 m. – 554.
Svarbu pastebėti, kad sąvoka „brakonieriavimas“ teisės aktuose neįtvirtinta. Aplinkos apsaugos valstybinėje kontrolėje tai – administracinis nusižengimas, sąlygotas medžioklę ar žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, už kurį taikomos administracinio poveikio priemonės (bauda, įrankių ir priemonių konfiskavimas, specialiosios teisės (medžioti) apribojimas).
Dažniausi medžioklės pažeidimai, kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamentas, yra medžioklės dokumentų pildymo, saugaus elgesio reikalavimų pažeidimai, taip pat medžioklė draudžiamais įrankiais, naudojant naktinio matymo optikos prietaisus arba analogiškais priedais prie optinių taikiklių, medžiojimas iš transporto priemonių. Vis labiau populiarėja termovizorių naudojimas medžioklėje, kai „brakonieriaujantys“ asmenys, važinėdami po medžioklės plotus, termovizoriumi stebi teritoriją ir nustatę medžiojamuosius žvėris bando juos sumedžioti. Vis dar pasitaiko kilpininkų, kurie prie pastatytų kilpų paberia įvairiausių grūdų šernams, stirnoms ar elniams. Taip pat yra fiksuota pažeidimų, kai medžioja tam teisės neturintys asmenys.
Aplinkosaugininkai dalinasi istorija, kai pareigūnai gavo pranešimą, kad miške buvo aptiktas galimai neteisėtai sumedžiotas briedžio patinas. Pranešta, kad briedis buvo rastas Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, „Glitiškių“ medžiotojų klubo medžioklės teritorijoje.
Tiriant šio įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad šį briedžio patiną nušovė svečio teise šioje teritorijoje medžiojęs asmuo. Pats pažeidėjas tikino manęs, kad šauna į briedžio patelę ir teigė neįžiūrėjęs briedžio ragų.
„Glitiškių“ medžiotojų klubas jau yra pasiekęs maksimalų leistiną sumedžioti briedžių limitą, todėl šis gyvūnas, pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatas, laikomas sumedžiotu neteisėtai.
Medžiotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už kurį jam gresia bauda nuo 800 eurų iki 1800 eurų bei nusižengimo metu naudoto įrankio – graižtvinio medžioklinio šautuvo su optiniu taikikliu – konfiskavimas. Taip pat pažeidėjas turės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą, kuri siekia 5070 eurų. Pagaliau, bus svarstoma, ar atimti iš medžiotojo teisę medžioti nuo 1 iki 5 metų. Galutinį sprendimą dėl teisės medžioti skelbs teismas.
Aplinkosaugininkai ragina gyventojus, pastebėjusius galimus žvejybos ar medžioklės pažeidimus, nedelsiant apie tai pranešti, tai galima padaryti skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 273 2995.
