Šis žingsnis gali užbaigti naujausią politinę krizę neturtingoje Rytų Europos valstybėje.
Moldovą politinė sumaištis krėtė nuo vasario, kai per parlamento rinkimus nė viena partija neįgijo aiškios daugumos.
Praeitą savaitę parlamentas patvirtino vyriausybę, suformuotą beprecedentės prorusiškų ir proeuropietiškų jėgų koalicijos, turėjusios atriboti nuo valdžios Demokratų partiją, vadovaujamą įtakingo oligarcho Vlado Plahotniuco.
Tačiau ankstesnė vyriausybė atsisakė atsistatydinti, o demokratų premjerui Pavelui Filipui buvo trumpam suteikti parlamento įgaliojimai, kad jis galėtų paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Tačiau penktadienį P. Filipas ir Demokratų partijos pirmininko Vladimiras Cebotari nurodė, kad vyriausybė atsistatydins.
„Pereisime į opoziciją“, – V. Cebotari sakė per televizijos transliuotą spaudos konferenciją. Naująją koaliciją jis apkaltino atsisakant leistis į dialogą ir tvirtino, kad būtų teisinga surengti pirmalaikius rinkimus.
Prezidentas Igoris Dodonas panaikino įsaką dėl parlamento paleidimo, kai jo įgaliojimai buvo atkurti po trumpo suspendavimo Konstitucinio Teismo sprendimu.
I. Dodono prorusiška Socialistų partija ir proeuropietiškas aljansas ACUM savaitgalį susitarė kartu sudaryti vyriausybę, nors jų požiūriai daugeliu klausimų smarkiai skiriasi.
Abiejų partijų pareiškime parlamentui sakoma, kad Moldova „skęsta korupcijoje“ ir yra tapusi oligarchų „belaisve“.
Moldova, viena skurdžiausių Europos valstybių, anksčiau buvo Rumunijos dalis, vėliau tapo Sovietų Sąjungos respublika ir galiausiai paskelbė nepriklausomybę. Šalies problemas apsunkina priešprieša su Maskvos remiamu separatistiniu Padniestrės regionu.