Dažniausiai avarijos dėl trūkusių vamzdžių nutinka naktimis
„Įspūdingiausias vaizdas, kokį esu matęs – tai įtempiamos lubos, nutįsusios iki žemės ir pilnos vandens. Iškiloti laminatai, parketai jau kaip ir įprastas reginys“, – pokalbį pradeda Vilniuje dirbantis santechnikas Darius, daugybę kartų vykęs į užlietus butus taisyti trūkusių vamzdžių. Tokios avarijos gąsdina ne tik tuo, jog sudarko savus namus – laiku neišspręsta problema gali pridaryti didelių nuostolių ir kaimynams.
„Visų pirma, gyventojai turėtų būti suinteresuoti patys gyventi saugiai, reikalauti įrengti prieinamus stovų uždarymus, žinoti, kur jie yra ir, reikalui esant, nusileidus į rūsį, juos užsukti. Taip būtų išvengiama milžiniškų nuostolių. Užtenka keleto minučių, atviro vandens bėgimo iš lūžusio vamzdžio, ir upelis jau teka laiptais į kiemą kad ir iš 9 aukšto. Laiku nesustabdžius vandens, per perdangas ir šachtas vanduo skverbiasi žemyn. Aišku, nukenčia ir šalia esantys kaimynai, jei jau pasiekiamas toks lygis, kad reikia bristi“, – aiškina santechnikas Darius.
Nors gali atrodyti, kad senos statybos daugiabučiams užliejimo rizika – didesnė, pašnekovas teigia, kad rizikos su statybos metais nereikėtų sieti.
Anot jo, žalos dydis priklauso nuo užliejimo stiprumo – jei avarija nebuvo laiku sustabdyta, kenčia lubos, sienos, grindys, namų technika, elektros instaliacija. Taip pat pašnekovas pastebi, kad dažnai tokios avarijos įvyksta naktimis, kai dėl vartotojų sumažėjimo padidėja vandens slėgis.
deklaruojant skaitiklius, pasukioti, pramankštinti ventilius, kad reikiamu momentu atliktų savo darbą. Jei avarija namo tinkluose, ar galbūt pas kaimyną, kurio nėra, svarbu žinoti, kur užsukti vandenį. Daugiabutyje vandens tiekimui naudojami trys vamzdžiai: šalto vandens, karšto vandens ir cirkuliacijos (gyvatukas). Dažnai cirkuliacijos nėra, vadinasi, yra tik du vamzdžiai. Pastebėjus avarijos požymius derėtų uždaryti rūsyje visas tris sklendes ir pranešti administratoriui“, – aiškina santechnikas Darius.
Avarijų priežastys – seni ir nekokybiški vamzdžiai
Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios.
„Paimkime elementarius maišytuvus: jie, kaip žinoma, jau seniai jungiami lanksčiąja jungtimi, dar vadinama žarnele. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės“, – aiškina santechnikas.
Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso. „Kol kojos sausos, nerūpi, kas vyksta po
kriauklėmis ir praustuvais“, – juokauja jis.
Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų – tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi. Štai čia galite matyti, kokios būklės vamzdžių jam tenka aptikti namuose.
Santechniko teigimu, senos statybos daugiabučiuose namo stovai praeina per gyventojų butus. Stovų būklę turi vertinti administratorius, bet dėl tokio vizito gyventojai nenori gaišti
laiko.
„Pakankamai dažnas reiškinys – šachtos po remontų uždaromos neprieinamai, nors, ko gero, visi žino, kad reikalui esant tokie uždarymai griaunami. Bet kokiu atveju, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, kartas nuo karto turėtų pats vertinti vamzdynų, jungčių būklę ir, kylant abejonėms,
pranešti namo administratoriui“, – pataria santechnikas.
Užliejimo žala mažesnė butuose su įrengta hidroizoliacija
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos – vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę.
Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais.
„Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus“, – teigia A. Tatarenko.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai.
Dažniau sulaukia iškvietimų į senos statybos namus
A. Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema – vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
„Dažniausia užlietų butų žala – pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu“, – teigia A. Tatarenko.
Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą – išjungti elektrą.
„Tai būtina padaryti vos įžengus pro duris. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą“, – perspėja A. Tatarenko.