Schema – labai paini
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas daugiau papasakojo apie vykdytą tyrimą ir laidoje „DELFI diena“ patikslino, kaip atrodo toji pinigų plovimo schema.
„Schema nėra viena ir paprasta. Mes galime kalbėti apie pinigų plovimą ir apie įvairius su tuo susijusius nusikaltimus. Pinigų plovimas, pats savaime, nėra galimas. Turi būti nusikalstamu būdu įgytas turtas, lėšos ir bandoma jį nuslėpti.
Turi būti vienas nusikaltimas, o tada atsiranda ir pinigų plovimas. Šiuo atveju mes kol kas pristatėme vieną tyrimą, kiti galbūt bus pristatyti ateityje. Dabar įtariame turto pasisavinimą, galbūt buvo klastojami dokumentai ir paskui buvo bandoma turtą nuslėpti, tos schemos yra plačios. Veikė įvairios Lietuvos verslo įmonės“, – DELFI laidoje sakė M.Petrauskas.
Kai kurių grynųjų valstybė nemato
Jis taip pat papasakojo, kaip veikia pinigų plovimo schemos.
„Jeigu įmonė nori kažkokių pinigų, kurių nenori parodyti valstybei, tai jie galėjo naudotis šia schema. Kai jiems reikėdavo pinigų, jie perveda pinigus už neva kažkokius įvykusius sandėrius, dokumentais pagrindžiamus ir gauna pinigus. Kiekvienas turi savų tikslų, kam naudoti tuos pinigus: verslo ryšiams, korupcijai. Pinigų plovime dažnai būna ir tarptautinis pobūdis. Šiuo atveju piniginiai pavedimai iš Lietuvos buvo daromi į Lenkiją, Estiją, lietuviškas sąskaitas. Vėliau – Estijos įmonėms, vėliau tos įmonės prekes įsigydavo Lenkijoje, Vokietijoje.Galiausiai jos būdavo realizuojamos Jungtinėje Karalystėje“, – tikino pašnekovas.
Naudojamos trys schemos
Jis pabrėžė, kad pinigų plovime yra naudojamos trys schemos.
„Viena schema yra bankinių pavedimų. Kita – kaip grįžta grynieji pinigai, kur jie toliau keliauja“, – laidoje papasakojo M.Petrauskas.
Anot jo, kai yra išrašoma sąskaita, pervedami pinigai ir tada yra pervežami grynieji, kurių valstybė nemato.
„Įsivaizduokite, kad jūs turite įmonę ir veikiate Lietuvoje. Viskas oficialu, bet jums reikia grynųjų pinigų, kurie būtų neapskaityti, kad nereiktų mokėti mokesčių. Tarkime, kad aš jums išrašau sąskaitą, kad pardaviau metalo, nors jūs visiškai su tuo metalu neturite ryšių. Kitaip sakant, aš jums išrašau sąskaitą, jūs pervedate pinigus ir tada atvežu grynuosius, kurių valstybė nebemato. Taip veikia sistema, jeigu paaiškinant paprastai“, – kalbėjo M.Petrauskas.
„Šią schemą išdavė keli indikatoriai. Mes stebime kai kuriuos asmenis, jeigu įtariame, turiu omenyje tuos, kurie verčiasi grynųjų pinigų gabenimu. Kitas - įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, turime specialų padalinį, kuris stebi, žiūrime, ar teisingai naudojami pinigai. Vieno indikatoriaus negaliu pasakyti“, – aiškino M.Petrauskas.
Išplauti milijonai
DELFI primena, kad teisėsauga įtaria 20 asmenų grupuotę išplovus apie 7 mln. eurų, ketvirtadienį paskelbė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas ir vidaus reikalų ministras.
„Preliminarūs mastai rodo, kad schemos ir veikos buvo tikrai didelės ir plačios“, – žurnalistams sakė ministras Eimutis Misiūnas.
Praėjusią savaitę sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir dokumentų klastojimu.
Du iš įtariamųjų teismo sprendimu lieka suimti.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad pinigai galėjo būti plauti pasinaudojant Lietuvoje, Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotomis bendrovėmis.
FNTT direktorius Antonis Mikulskis žurnalistams sakė, kad tyrime figūruoja dešimt Lietuvos įmonių.
Pasak jo, schemose įtariamos dalyvavusios naftos, maisto sektoriaus, logistikos įmonės, priešgaisrinę techniką ugniagesiams tiekusi bendrovė.
Operacijos Lietuvoje metu tyrėjai atliko 52 kratas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Mažeikiuose, per jas rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, juodraštiniai užrašai, kompiuteriai, skaitmeninės duomenų laikmenos. Atliekant vieną iš kratų buvo rastas nelegaliai laikytas dujinis šaunamasis ginklas.
