Išvardijo rizikos veiksnius
Nors sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra aukštas, daugiau nei 50 proc., J. Badarienė sako, kad tai nėra labai liūdna statistika. Kardiologė teigia, kad per 10 metų mirtingumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 30 proc. J. Badarienė mano, kad prie tokio mažėjimo prisideda pačių žmonių noras sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius.
„Lietuvoje daugiau nei 10 metų aktyviai veikia asmenų, priskirtinų didelei rizikos grupei, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Tai yra, kai sveiki asmenys (vyrai nuo 40 iki 55 metų amžiaus ir moterys nuo 50 iki 65 metų amžiaus) gali nueiti pas šeimos gydytoją, šis apklaus ir ištirs dėl pagrindinių rizikos veiksnių“, – sako laidos viešnia.
Anot jos, didelės rizikos ir labai didelės rizikos pacientus šeimos gydytojas nusiunčia kardiologo konsultacijai. Ši programa, pasak kardiologės, yra viena iš priežasčių, kodėl yra matomas darbingo amžiaus asmenų grupėje mirtingumo mažėjimas.
„Norėčiau pasakyti, kad 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Tai nėra mano žodžiai, tai Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) žodžiai, Europos kardiologų draugijos nuostata: jei sveikas žmogus koreguos savo rizikos veiksnius, apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Galima išvengti ūmių koronarinių sindromų arba bent jau atitolinti jų pradžią“, – akcentuoja J. Badarienė.
Daugiausiai gyvybių, vardija kardiologė, nusineša būtent ūminis koronarinis sindromas ir miokardo infarktas. „Staigi mirtis gali įvykti dėl ritmo sutrikimų, taip vadinamo skilvelių virpėjimo. Bet dažniausiai, žinant tą žmogų ir kaip jis gyveno, galima prognozuoti ligą, išskyrus tam tikrus atvejus“, – teigia pašnekovė.
Prakalbusi apie pagrindinius rizikos veiksnius, kardiologė vardija padidėjusį kraujo spaudimą (140/90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio) bei rūkymą. „Rūkymas yra vienas iš pavojingiausių, grėsmingiausių rizikos veiksnių, kuris lemia mirtingumą. Taip pat padidėjusi kraujo riebalų koncentracija, kitaip vadinama – cholesterolio koncentracija. Kiti rizikos veiksniai: mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjusi cukraus koncentracija kraujyje“, – sako J. Badarienė.
Įtakos turi paveldimumas
Kardiologė pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įtakos turi ir paveldimumas. Anot J. Badarienės jei, šeimoje labai artimas vyriškos lyties giminaitis (tėvas, tėvo brolis, senelis) staiga mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki 55 metų amžiaus, o moteriškos lyties giminaitė (mama, senelė, teta) staiga nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė iki 65 metų amžiaus, tai toks pacientas turi didelę riziką, kad jį ištiks ūminis koronarinis sindromas.
„Tai apie 50 proc. rizika. O po to priklauso nuo to, ko nori pacientas. Jei jis turi paveldimumą, rūko, nejuda, nesportuoja, nesaikingai daug dirba, neišsimiega, nekoreguoja savo padidėjusios cholesterolio koncentracijos – aišku, kad gali būti ūminis koronarinis sindromas.
O jei nori išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, turėtų koreguoti tuos rizikos veiksnius: bent jau daugumą savaitės dienų, 5 dienas, bent 30 minučių skirti fiziniam aktyvumui. Sveika dieta. Stengtis nepriaugti kūno svorio ir tikrai nerūkyti. Norėčiau pasiremti PSO statistika: rūkymas yra vienas iš blogiausių, grėsmingiausių rizikos veiksnių, nusinešančių daugiausiai gyvybių. Įskaitant širdies kraujagyslių ligas, onkologinius procesus. Tai vienareikšmiškai koreguotinas rizikos veiksnys. Kiekvienam pacientui, kuris rūko, rekomenduojame mesti rūkyti“, – pabrėžia J. Badarienė.
Jei žmogus, kuris turi paveldimumą širdies ir kraujagyslių ligoms, koreguoja rizikos veiksnius, sako gydytoja, tai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką arba bent jau atitolina tą riziką.
Kas įspėja apie artėjančią ligą?
O kokie simptomai galėtų įspėti žmogų apie artėjančią širdies ir kraujagyslių ligą? Kardiologė sako, kad dalis pacientų gali visai nieko nejausti. „Būtent pirmas simptomas gali būti stiprus skausmas krūtinėje. Pacientas gali suglebti, gali įvykti ritmo sutrikimai. Gali įvykti tai, ko visi labai bijo: asimptominė širdies kraujagyslių liga.
Kiti pacientai iš tikrųjų jaučia simptomus. Būna įvairiai: pakanka mėnesį, du mėnesius, metus, dvejus metus jautis simptomus krūtinėje. Dažniausiai tai yra diskomfortas krūtinėje, už krūtinkaulio, spaudžiančio pobūdžio jausmas, kurį provokuoja fizinis aktyvumas. Pradžioje gali provokuoti didesnis fizinis aktyvumas, kiek vėliau – mažesnis fizinis aktyvumas. Tai spaudimas, kuris tradiciškai gali plisti į kairę ranką, gali plisti po mente, taip pat gali plisti į žandikaulius, į dantis, į gerklę. Tai būtų labai tipiški simptomai“, – vardija J. Badarienė. Pacientai, sako gydytoja, dažnai teigia, kad jausmas – lyg akmuo krūtinę užgulė.
Pašnekovė pabrėžia, jei yra simptomai, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. „Kitas dalykas – tyrimai. Jais gali nustatyti, ar artėja širdies kraujagyslių liga, ar neartėja. Tarkime, fizinio krūvio testas. Jeigu tai yra didelės rizikos pacientas, šeimos gydytojas apklausia dėl rizikos veiksnių ir gali siųsti kardiologui. Būtent ten yra tiriami dėl paslėptos koronarinės ligos. Labai padrąsinčiau nueiti pas šeimos gydytoją“, – ragina J. Badarienė.
Tačiau, priduria ji, ne visi pacientai turi tipinius simptomus. Moterys, sako J. Badarienė, gali kaip netipinį simptomą justi skrandžio skausmą. O štai pacientai, kurie serga cukriniu diabetu, tikina ji, gali visai nejusti jokių simptomų. „Gali tiesiog pasidaryti silpna. Bet jei yra bet koks netipinis simptomas, ypač paėjus, pajudėjus – labai rekomenduoju kreiptis pas šeimos gydytoją.
Širdies kraujagyslių ligos gali būti diagnozuojamos, gali būti diagnozuojamos anksčiau, jei jas kažkas įtaria, pasako, kad reikėtų pasitikrinti dėl širdies kraujagyslių ligų. Nemanau, kad reikėtų galvoti, kad tai yra stuburo ligos. Gydytojai daug metų mokosi, kad atskirtų, žinotų simptomus ir yra kvalifikuoti šioje srityje“, – teigia J. Badarienė.
Simptomus reikia provokuoti
Kardiograma, sako J. Badarienė, iškart gali nerodyti, kad širdies kraujagyslių sistemoje yra kažkokie pakitimai. Anot kardiologės, reikia provokuoti simptomus, pavyzdžiui, pacientas turėtų atlikti fizinio krūvio testą – minti dviratį, kol jam yra daroma kardiograma. „Tuomet kardiograma reaguoja į pokyčius fizinio krūvio metu. Bet daug ką pasako simptomai. Ir šeimos gydytojas jau galėtų ir pagal simptomus spręsti: ar tai atsiranda nuo fizinio krūvio, ar ramybės būsenoje, ar gulint atsiranda. Labai daug pasako simptomai. Ir jei neaišku, tada siunčia toliau pacientą tirti.
Galima atlikti ultragarsinį tyrimą, atlikti laboratorinius tyrimus, bent jau vertinti riebalų kiekį kraujyje. Ir kuomet yra padidėjęs riebalų kiekis kraujyje, yra kiti simptomai – reikėtų susirūpinti, gydyti. Taip pat net įvertinti kraujo spaudimą“, – apie diagnozavimą kalba kardiologė.
Paprastas testas, sako J. Badarienė – arterinio kraujo spaudimo pamatavimas. „Galima ištirti riebalų kraujyje kiekį, atlikti lipidogramą, cholesterolio koncentraciją. Tai vėl labai paprastas tyrimas ir tą atlieka šeimos gydytojai. O po to jie sprendžia: siųsti kardiologui ar ne“, – akcentuoja J. Badarienė.
Medikė neslepia, kad Lietuvoje yra sunku kalbėti apie cholesterolį. „Tik pasakysiu, kad iš principo cholesterolis yra reikalingas organizmui. Bet mes kalbame apie padidėjusią cholesterolio koncentraciją. Yra įrodyta, kad padidėjusi cholesterolio koncentracija yra susijusi su mirtingumo nuo širdies kraujagyslių ligų, su širdies kraujagyslių ligomis.
Ką daryti nustačius padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje? Tartis su savo šeimos gydytoju. Kiek ji padidėjusi, ar saikiai padidėjusi, galbūt reikia kontroliuoti mitybą, sveikai pradėti gyventi, ar tai stipriai padidėjusi cholesterolio koncentracija. Šeimos gydytojas bent jau turėtų nubrėžti gaires pas ką eiti, ką daryti ir ar gydyti tokią cholesterolio koncentraciją“, – teigia J. Badarienė.
Ji pabrėžia, kad reikia mažinti riebų maistą, ypač sočiuosius riebalus. „Rekomenduojama valgyti daugiau daržovių, iki keturių lėkštučių per dieną. Valgyti daugiau žuvies, mažinti raudonos mėsos suvartojimą ir riebius pieno produktus. Lygiai taip pat reikia mažinti didesnį druskos vartojimą. Mityba yra svarbi.
Turbūt reikia ir apie alkoholį pakalbėti. Europos kardiologai rekomenduoja neviršyti rekomenduojamų dozių, o rekomenduojama dozė moteriai yra ne daugiau 1 standartinis alkoholio vienetas per dieną, o vyrams – 1-2 standartiniai alkoholio vienetai per dieną. Ir jie neakumuliuoja. Negalima per vieną mėnesį ar per savaitę išgerti visus šiuos alkoholio vienetus. Besaikis alkoholio išgėrimas yra vienas iš rizikos veiksnių“, – pabrėžia kardiologė ir priduria, kad alkoholį reikia vartoti saikiai.
Daroma viskas, kad liga – nepasikartotų
Jei pacientui nustatoma arterinė hipertenzija, vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, gydytoja rekomenduoja vadovauti sveikos gyvensenos principais. „Žinoma, būna paskiriamas medikamentinis gydymas. Galiu pasidžiaugti, kad šiai dienai turime tikrai daug vaistų. Pacientui gali pakakti vienos tabletės, dviejų tablečių. Dabar populiaru kombinuoti vaistai, kad dvi aktyvios medžiagos yra vienoje tabletėje. Bet svarbu yra tikslas – sureguliuoti spaudimą mažiau 140/90, idealu, jei 130-80.
Pagal naujas rekomendacija sakome, kad pacientui iki 65 metų amžiaus yra rekomenduojamas spaudimas – yra tarp 129/79 ir 120/70 milimetrų gyvsidabrio stulpelio”, – sako kardiologė.
Jei pacientui yra diagnozuojama padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, medikė sako, kad reikia atsižvelgti į tai, koks tai pacientas. „Jei tai yra jauno amžiaus pacientas, o cholesterolis yra padidėjęs, turi paveldimumą širdies kraujagyslių ligoms, į jį žiūrime kitaip. Rekomenduojama sveikai gyventi, valgyti sveikesnį maistą. Paskirti vaistą ar ne – tai sprendžia gydytojas. Gydytojas įvertina ar skirti cholesterolį mažinančius vaistus, nes yra papildomai tiriama ar yra aterosklerozės apsireiškimai žmogaus organizme.
Visiškai kita situacija yra, jei pacientas turi širdies kraujagyslių ligas, jei jam yra įvykęs miokardo infarktas, jei jam buvo atlikti vainikinių arterijų praplėtimo procedūra arba pacientui atlikta aortokoronarinio šuntavimo operacija. Pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas, prevencijos gaires, yra labai aiškiai įvardytos vaistų grupės, kurios turi būti paskirtos tokiam pacientui“, – teigia kardiologė.
Anot jos, taip daroma, nes siekiama koreguoti rizikos veiksnius: mažinti arterinį spaudimą, cholesterolio koncentraciją. Tokiais veiksmais, sako J. Badarienė, siekiama, kad pacientui nepasikartotų miokardo infarktas ar priešinfarktinė būsena.
