Beprasmiškai sėdime kabinetuose ir kalbame apie šį bei tą, aną ir tą – neveikiame nieko prasmingo. Mokiniai kasmet ir visus metus kenčiantys mūsų švietimo sistemą, apie kurios reformavimą kalba visi (yra maža smulkmena – niekas nekalba apie tai, kaip ją reformuoti – visi kalba tik apie tai, jog ją reikia reformuoti) dabar turi kęsti beprasmį sėdėjimą visas higienos normas traiškančio karščio akivaizdoje, nuo kurio net pykina.
Paklauskime, ką ministras, kuris labai rūpinasi iš emigracijos grįžtančiais vaikais (kas yra gerai), bet net nesiruošia kalbėti apie pokyčius švietime, pasakys. Žinau! Eilinę maldelę su raktiniais žodžiais: edukacija, mokslinės laboratorijos, žaidimai, įdomybės... Kur tai vyksta? Norėčiau ten būti.
Ir kokia prasmė visus metus arti ir tuomet dvi savaites žaisti žaidimukus? Nors nelabai kur jie ir žaidžiami. Sėdim, mums karšta, beje, mokytojams taip pat. Bet reformuojant švietimą jei ko nuomonė yra svarbi, tai tikrai ne mokinių ir mokytojų (nes vis tiek mes nelabai dalyvaujam šitame procese, ar ne?) Nors „mokymosi“ savaitės pridėjimas ir mokytojų algų padidinimas 7 Eur niekada nebuvo ir nebus reforma.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.