Ketvirtadienio, birželio 13 dienos rytą, protestuojančių žmonių prie valstybinių institucijų buvo mažai. Trečiadienio vakarą ten vyko didelio masto protesto akcija, aktyvistai konfliktavo su policijos pareigūnais.

Protestuotojai piktinasi dėl planų leisti ekstradiciją į pagrindinę Kinijos teritoriją. Nepaisydama aršaus nepritarimo, valdžia kol kas savo sprendimo dėl ekstradicijos įstatymo projekto keisti neketina.

Nepaisant to, Honkongo įstatymų leidimo taryba (LegCo) nusprendė atidėti antrąjį prieštaringai vertinamo įstatymo projekto svarstymą. Kol kas neaišku, kada jis vyks.

Antrasis įstatymo projekto svarstymas arba debatai dėl planų priimti naują ekstradicijos įstatymą turėjo vykti trečiadienį. Norėdami sutrukdyti politikams dalyvauti diskusijoje, dešimtys tūkstančių aktyvistų ėmė blokuoti gatves Honkongo centre. Atvyko riaušių malšinimo policija. Vėliau įtampa gatvėse dar išaugo – protestuotojai pabandė veržtis į valstybinius pastatus ir reikalauti atsisakyti šio įstatymo projekto.

Policijos pareigūnai reagavo ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Po kelias valandas trukusio chaoso naktį minia pradėjo skirstytis.

Honkonge protestuotojai susirėmė su policija

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ kaltina policija be reikalo prieš taikius protestuotojus panaudojus jėgą.

Per susirėmimus buvo sužeisti 72 žmonės, kurių amžius nuo 15 iki 66 metų. Dviejų sužeistų vyrų būklė kritinė.

Po trečiadienio įvykių Honkongo lyderė Carrie Lam savo kreipimesi protestus pavadino „organizuotu maištu“ ir atmetė kaltinimus, esą, pardavė Honkongą.

Ketvirtadienio rytą Honkongo centre buvo galima išvysti tik nedidelę grupelę protestuotojų, tačiau dalis kelių ir prekybos centrų vis dar uždaryti, skelbia vietos transliuotojas RTHK.

Honkongo geležinkelio operatorius MTR sako, kad „Admiralty“ stotis – protesto zonos širdyje esanti stotis – policijos pageidavimu ketvirtadalį bus uždaryta.

Kol situacija tokia nerami, tikslios antrojo įstatymo projekto svarstymo datos dar nėra. Ekspertai sako, kad jis galėtų vykti kitą savaitę.

Honkonge protestuotojai susirėmė su policija

Ekstradicijos įstatymas – mirties nuosprendis Honkongui?

Po pirmojo Opijaus karo pabaigos 1842 metais į britų rankas perėjęs Honkongas tada buvo naudojamas kaip prekybos narkotikais ir kitomis prekėmis bazė. XX amžiuje jo likimas pasikeitė radikaliai – Honkongas virto pasauliniu finansų centru ir vartais į didžiulę Kinijos ekonomiką, rašo CNN.

1997 metais įvykęs miesto perdavimas Kinijai paskatino nuogąstavimus, kad šiam sėkmingam modeliui ateina galas. Dveji metai iki šios datos „Fortune“ žurnalas pateikė liūdnai pagarsėjusį perspėjimą „dėl Honkongo mirties“, kuriame apgailestavo, kad „versliausia pasaulio ekonomika“ atitenka komunistinei Kinijai. Tiesą sakant, mirties prognozių Honkongui teko klausytis ne kartą, tačiau jos niekada taip ir neišsipildė.

Honkonge protestuotojai susirėmė su policija

Nuo 1997 metų Kinija renkasi gana grubią kapitalizmo rūšį, tad imta nuogąstauti ne tiek dėl miesto ekonomikos, o kiek dėl jo unikalios politinės sistemos, leidžiančios piliečiams džiaugtis politinėmis laisvėmis, apie kurias Kinijos gyventojai gali tik pasvajoti. Kol kas Honkongo ekonomika taip pat nestringa.

BVP skaičiai džiugina, rinka stabili, o būsto kainos, nulemtos kinų investicijų ir spekuliacijų, ir toliau kopia vis į naujas aukštumas. Tik štai prieštaringai vertinamas įstatymo projektas, leidžiantis ekstradiciją į Kiniją, Honkonge praėjusią savaitę į gatves išgynė per milijoną žmonių. Būtent jis ir gali situaciją pakeisti 180 laipsnių kampu.

Šį kartą Honkongui gresiantis iššūkis vertinamas kaip tiesioginė grėsmė visai verslo bendruomenei.

„Pagrindinis nuogąstavimas tas, kad ekstradicijos įstatymas pavers Honkonge dirbančius užsienio veslininkus pažeidžiamus Kinijos teisingumo sistemos kaprizams“, – sako Duncanas Innes-Keras iš „Economist Intelligence Unit“.

Remiantis šiuo įstatymo projektu, verslo žmonės baiminasi, kad juos iš Honkongo gali lengvai išginti Kinijos pareigūnai, tam turėdami politinių priežasčių ar tiesiog kitų interesų. Kitaip tariant, pusiau autonominė Honkongo teisinė sistema taps bejėgė.

Honkonge protestuotojai susirėmė su policija

„Honkongo patikimumui iškilo realus pavojus“, – sako „American Chamber of Commerce“ prezidentė Tara Joseph.

Kiek verta rizikuoti?

Pastarosiomis savaitėmis užsienio verslo grupės, kurių pozicija politiniais klausimais dažniausiai išlieka neutrali, itin aršiai pasisako prieš šį įstatymo projektą. Už uždarų durų prieš jį aktyviai kovoja visas verslo pasaulis, politikus bandoma įspėti, jog tokia situacija negrįžtamai suteps Honkongo kaip saugaus prieglobsčio, kur galima ramiai steigti savo atstovybes Kinijoje ir Azijoje, reputaciją.

Vienas tarptautinės bendrovės, veikiančios Honkonge, vadovas, panoręs išlikti anonimu, pripažino, kad „tarptautiniai verslai, savo veiklą vykdantys už savo gimtosios šalies ribų, visada patiria didesnę ar mažesnę riziką. Didžiausias Honkongo privalumas buvo galimybė tokias rizikas neutralizuoti įstatymų viršenybe, žodžio laisve ir nepriklausoma teismų sistema“.

Pašnekovas pridūrė, kad tarptautinio verslo lyderiams Honkonge teks įsivertinti, kokią papildomą riziką atneš toks įstatymas, ir ar nevertėtų namų savo verslui paieškoti kitoje vietoje.

Honkongas, kur biurų kainos remia dangų, pastaruoju metu šiuo klausimu sulaukia konkurencijos iš kitų tarptautinių investicijų centrų. Vienas iš pavojingiausių varžovų – Singapūras. Verta paminėti ir Šanchajų bei Šendženą.

Norėdama užsitikrinti verslo bendruomenės paramą, šalies valdžia jau sumažino prasižengimų, už kuriuos grėstų ekstradicija, sąrašą, bet, panašu, to per mažai.

Jeigu bus sukompromituota iki šiol gerbta Honkongo teisinė sistema, verslai ne be priežasties ims svarstyti, kodėl šio brangaus miesto neiškeitus į žemyninę Kinijos dalį, kur dirbti žymiai pigiau, ar tiesiog perkelti savo atstovybę į kitą verslo centrą – pavyzdžiui, Singapūrą.

Honkonge protestuotojai susirėmė su policija

D. Innes-Kero teigimu, vargu, ar tokie pokyčiai bus greiti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokia galimybė labai tikėtina.

Verslo žmonės iš šalių, kurių santykiai su Kinija itin įtempti, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Honkongo šalintis gali pradėti iš karto.

Kinija seniai garsėja tuo, jog dėl politinių priežasčių be skrupulų imasi veiksmų prieš užsieniečius. Po to, kai Kanadoje dėl kaltinimų apeidinėjant sankcijas buvo sulaikytas „Huawei“ vadovas Meng Wanzhou, Kinijos pareigūnai sulaikė du Kanados piliečius – Michaelą Kovrigą ir Michaelą Spavorą. Jiems buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu, nors Pekinas ir primygtinai tvirtina, kad šios bylos nėra susijusios.

Jeigu išsipildys blogiausias įstatymo projekto kritikų piešiamas scenarijus, gandai apie Honkongo mirtį gali ir pasitvirtinti.

„Šis įstatymų projektas panaikina visas Honkongo ir Kinijos teisinės sistemos pertvaras. Jeigu taip ir nutiks, tai bus labai skaudus smūgis pasitikėjimui verslu Honkonge“, – sako vienos teisinių konsultacijų firmos Honkonge partneris Kevinas Yamas. Jo teigimu, „visi suinteresuoti miesto klestėjimu“.