Nedeklaravo paskolos

M. Adomėnas savo interesų deklaraciją užpildė ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikė 2017 metų gegužės pirmą dieną.

Joje nurodoma, kad Seimo nario sutuoktinė Viktorija dirba VšĮ „Vilties žiedas. Taip pat deklaracijoje galima surasti, kad M. Adomėnas yra Klasikų asociacijos, VšĮ Demokratinės politikos instituto dalininkas. Be to, jis nurodęs savo ryšį su Ronaldo Reagano laisvės centru.

Taip pat matyti, kad 2016 m. politikas su UAB „JMA centru” yra sudaręs automobilio nuomos sutartį.

Galiausiai deklaracijoje nurodyta jo sutuoktinės Viktorijos suteikta paskola – 47400 eurų. Sandoris sudarytas 2016 metais lapkričio 30 dieną. Kam konkrečiai paskola suteikta, nėra nurodyta, tik paminėta, kad kita šalis – „fiziniai asmenys, registruoti Lietuvoje”.

Vis dėlto DELFI pastebėjo, kad M. Adomėno turto ir interesų deklaracija nesutampa. Štai naujausia turto deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2017 metus pateikta 2018 metais gegužės antrą dieną. Deklaracijos už 2018 metus politikas dar nėra pateikęs.

Naujausioje deklaracijoje nurodyta, kad M. Adomėnas yra pasiskolinęs ir negražinęs 284501 Eur. Tačiau VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje šis sandoris nėra nurodytas.

Metinėje turto deklaracijoje matyti, kad M. Adomėnas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 180438 Eur. Kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė siekia 89292 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – 19054 Eur.

Sutuoktinės suteiktos paskolos kažkas grąžinti neskuba

Jo sutuoktinės Viktorijos 2017 metų turto deklaracijoje prie grafos „Butų daugiabučiuose namuose, esančių Lietuvos Respublikoje, vertė” nurodyta 159291 Eur suma. Taip pat nurodyta, kad kitų statinių vertė siekia 136995 Eur. Ir jos valdomų kelių transporto priemonių vertė – 666 Eur. Be to, V. Adomėnienė yra deklaravusi kredito įstaigose ir ne jose turinti 572 eurus.
Mantas Adomėnas

Galiausiai ji nurodžiusi, kad yra paskolinusi ir jai dar negrąžinta 47400 eurų.

Pažvelgus į 2016 metų deklaraciją matyti, kad M. Adomėno negrąžinta paskola siekė 287318 Eur. Tai reiškia, kad per metus jis grąžino 2817 eurų. Šiam politikui suteikta paskola atsispindi pirmojoje viešai prieinamoje 2013 metų turto deklaracijoje. Joje nurodyta, kad paskolos suma siekia 1012552 LT.

V. Adomėnienės turto deklaracijoje matyti, kad 2016 metais ji kažkam suteikė paskolą – 47400 Eur. Tačiau per metus jai negrąžintas nei vienas euras. 2017 metų atsaskaitoje nurodyta lygiai tokia pati paskolinta ir negrąžinta suma.

DELFI redakcijai atsiųstame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Edmundo Sakalausko pasirašytame atsakyme nurodoma, kad už deklaruotinų duomenų nenurodymą įstatymų nustatyta tvarka atsako deklaraciją teikiantis asmuo.

Jau pasirodžius publikacijai VTEKT atstovė Eglė Ivanauskaitė informavo, kad „pateiksime straipsnyje nurodytus duomenis susipažinti Komisijai ir papildomai Jus informuosime".

Mano, kad tai tik nesusipratimas

DELFI susisiekė su pačiu M. Adomėnu. Kalbėdamas apie interesų deklaracijoje nenurodytą dar negrąžintą paskolą, Seimo narys tikina, jog tai – nesusipratimas.

„Šią paskolą turiu nuo 2006 metų, tai – nekilnojamojo turto, būsto paskola. Negali būti, kad ji nebuvo nurodyta. Gal kad bankai keitėsi, iš pradžių buvo „Danske Bank“, paskui – „Swedbank“. Neįsivaizduoju, kodėl taip yra, bet čia tikrai nėra nieko naujo. Tikrai buvau deklaravęs. Kai grįšiu iš komandiruotės, viską patikrinsiu“, – aiškina M. Adomėnas.

Taip pat Seimo nario žmona yra suteikusi 47400 eurų paskolą, bet jai per metus nė kiek negrąžinta. Paklaustas, kam žmona paskolino pinigus ir kodėl paskolos gavėjas dar nepradėjo grąžinti jai paskolos, M. Adomėnas paaiškina, kad paskola suteikta jos mamai.

„Savo motinai paskolino. Bet jei aš dabar pradėsiu asmeninius santykius tarp šeimos narių publikuoti su sumomis, tai manau, kad tai jau kišimasis į privatumą“, – teigia Seimo narys.

Turto deklaracijoje nurodyta, kad buto Užupyje vertė 159291 eurų. Tačiau tokioje vietoje, Užupyje, didelių ir prabangių butų vertės įprastai yra keliskart didesnės.

Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai bandoma dirbtinai deklaruoti mažesnę turto vertę, kad būtų išvengiama turto mokesčio. Lietuvoje nuo 2018 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios paskirties patalpų bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (220 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.

M. Adomėno paklausėme: ar iš tiesų butas tokios vertės?

„Vertė yra nustatoma pagal registrą. Tokia yra jo vertė nurodyta registre, ką aš galiu padaryt“, – teigė jis.