aA
22-ejų Ąžuolas Misiukevičius grožio versle Lietuvoje jau spėjo užsitarnauti savo vardą. Kaune gimęs ir užaugęs vaikinas savo svajonių išvyko siekti į Vilnių, kur iki šiol sėkmingai dirba vižazistu ir grimeriu. Ąžuolas sutinka, kad visuomenė dar vaduojasi iš stereotipinio mąstymo, tačiau jis tikisi, jog jo pavyzdys siekti savo tikrojo pašaukimo gali užkrėsti ir kitus žmones. Šiuo metu jaunuolis aktyviai darbuojasi ne tik makiažo kursuose ar televiziniuose projektuose, bet ir netrukus planuoja tapti plaukų stilistu.
Ąžuolas Misiukevičius
© Asmeninio albumo nuotr.

– Ąžuolai, papasakokite apie savo gyvenimą. Kokioje šeimoje užaugote, kokius mokslus baigėte ir kuo užsiimate dabar?

Augau labai šiltoje, mylimoje aplinkoje, kur buvau labiausiai vertinamas ir gerbiamas kaip žmogus. Po mokyklos baigimo kelerius metus teko gyventi Londone, ten studijavau mados marketingą, bet supratau, kad gyvenime man tai nėra pakeliui, tad nusprendžiau palikti studijas. Grįžęs į Lietuvą savo karjerą pradėjau kaip grimeris, vizažistas. Esu baigęs grožio mokyklą „Grimo akademija“, o šiuo metu studijuoju plataus profilio kirpimą.

Užaugote su klausos negalia, tačiau sakote, kad gyvenime jums tai yra maža kliūtis. Ar iš tiesų faktas, kad prastai girdite jums niekada netrukdė?

Taip, turiu klausos problemą, kadangi gimiau trimis mėnesiais anksčiau, nei kiti, tačiau tai man netrukdo. Manau, Dievas atėmė klausą, bet davė labai ypatingą dovaną – gilesnį regėjimą. Kaip grimeris, vizažistas bei būsimas kirpėjas, aš matau tam tikras detales, ko galbūt eilinis žmogus nepastebėtų. Mano klausos problema nėra bėda, aš esu pasitikintis savimi, užsispyręs žmogus. Viskas priklauso nuo paties žmogaus, jei nori – visi keliai priklauso tau.

– Kiek laiko dirbate vizažistu? Kodėl apskritai panorote atsidurti tokioje industrijoje, kur vyrų specialistų nėra daug?

Būtent kaip vyras, renkantis darbą, aš niekada negalvojau apie tai, kur yra daugiau vyrų, ar kur yra daugiau moterų. Aš paprasčiausiai galvojau, kas man yra arčiau prie širdies, kur galėčiau save realizuoti ir būti laimingas. Apskritai, kaip grimeris, specialybę pasirinkau su didžiausiu jausmu ir tikėjimu, nes supratau, kad mano gyvenime tai nebuvo svetima. Dirbant modeliu, sukausi fotosesijose, man teko matyti, kaip yra dirbama, kaip dažomi, grimuojami žmonės, kokios jiems kuriamos šukuosenos. Negana to, man visada patiko piešti, tapyti, dvejus metus lankiau dailės akademiją, todėl pagalvojau, kad gal reiktų ir man pabandyti – juk tai visai panašu į žmogaus veidą, kuomet jį reikia gražinti, derinti spalvas. Tiesa, manau, kad neužtenka būti vien vyru vizažistu, norint būti sėkmingu, reikia turėti įdomią asmenybę, stilių ir skonį.

– Ar darbo sferoje tenka kovoti su stereotipais? Na, pavyzdžiui, ar klientai kaip nors kitaip reaguoja vien dėl to, kad esate vyras?

Mano klientai yra daug laimingesni, kai būtent vyras rūpinasi jų grožiu, ypatingai pasitikėjimą manimi jaučia moterys. Juk pastebėkite, kiek pasaulyje yra pripažintų garsių vyrų dizainerių, stilistų, kirpėjų.

– Kokį kvailiausią klausimą, atsiliepimą esate girdėjęs apie savo pasirinktą profesiją?

Manau, kad žmogus, turintis išprusimą ir suvokimą, supranta, kad kvailų profesijų nebūna. Ypatingai dėkoju savo mamai Donaldai, kuri užaugino mane kaip asmenybę. Žinoma, teko girdėti, kad mano profesija yra moteriška. Linkiu, kad žmonės pakeliautų po pasaulį ar plačiau pasidomėtų, kas vyksta jame. Atvirai, aš neturiu laiko galvoti apie kiekvieną žmogų, aš galvoju, kaip pasiekti rezultatų savo asmeniniame gyvenime, kaip būti laimingu. Laiką reikia mokėti tausoti, o ne jį švaistyti be reikalo.

– Kaip pats tobulinate savo išvaizdą?

Pirmiausia, tai daug laiko skiriu fizinei veiklai, pavyzdžiui, bėgu krosą. Kasdien geriu daug vandens, prižiūriu savo mitybą. O kosmetiką, kaip grimeris, taip pat, esant reikalui, panaudoju, nes būna įvairūs renginiai, vakarėliai, kur tuo reikia pasirūpinti.

– Kas jums yra grožis?

Grožio sąvoka – plati ir sunkiai apibendrinama keliais žodžiais. Taip yra todėl, nes pasaulyje yra itin daug skirtingų ir unikalių grožio formų, kurios nepaliaujamai kinta ir priklauso nuo individualaus suvokimo. Galima teigti, kad kiekvienas iš mūsų trokšta būti gražūs tiek išore, tiek vidumi. Taip pat siekiame būti apsupti gražių dalykų ir juos kurti. Tačiau dažnai nesusimąstome, kad grožis yra ne tik tai, ką galime matyti akimis – grožiu gali būti ir tai, ką jaučiame ar atpažįstame savo širdimi.

– Sulaukiate nemažai kritikos dėl savo pasirinkimų gyvenime. Ar pavyksta ignoruoti negatyvą, o gal vis dėlto tai jus paveikia emociškai, psichologiškai?

Man visai nesvarbu, ar mane vertina daugelis žmonių, ar ne, nes aš renkuosi gyventi taip, kaip noriu, mylėti tai, ką noriu ir elgtis taip, kaip reikia man.

– Ar yra tekę nukentėti vien dėl to, kad mėgstate grožio pasaulį? Kartais žmonės būna labai žiaurūs...

O kuo yra blogas grožio pasaulis? Visi žmonės domisi juo, vieni investuoja į grožio procedūras, kiti – į plaukus ar kitokį estetinį įvaizdį. Žmonės gali būti žiaurūs tik tada, kai jie pavydi ar neturi tam patys galimybių.

– Gal pasidalintumėte, kokią didžiausią nuoskaudą nešiojatės savo širdyje? Ar jums pavyko priimti save tokį, koks esate?

Žmogus iš prigimties yra linkęs pamiršti blogus dalykus, todėl nuoskaudų savyje nenešioju, aš priimu save tokį, koks esu, o kuo nuo manęs skiriasi kiti? Mes, pirmiausia, visi esame žmonės. Jei būtų kitaip, nedaryčiau to, kas man yra prie širdies. Manau, kad gyvenimu mes turime mėgautis, mokėti juo naudotis ir gyventi.

– Ką patartumėte kitiems žmonėms, kurie jaučiasi kitokie, netelpantys į visuomenėje esančius standartus? Kas jums padėjo siekti to, ko iš tikrųjų norite?

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, nerasi dviejų tokių pat žmonių. Šiais laikais individualumas yra sveikintinas dalykas, todėl žodžio „kitoks“, ko gero, nevartočiau. O žmonėms, kurie jaučiasi nepritapę, galėčiau patarti tik tai, kad mažiau stebėtų išorinį pasaulį, geriau yra tobulinti save ir išmokti suvokti, kas pats esi. Tiesa, norint pasiekti rezultatų, atsakymas yra vienas – tai darbas su savimi.

– Ar šiandien didžiuojatės savimi? Ar esate laimingas?

Galbūt galėčiau pasakyti, kad esu laimingas. Aš didžiuojuosi savo pasiekimais gyvenime, pavyzdžiui, kad 12 metų lankiau stalo tenisą, jog du kartus tapau Lietuvos čempionu. Didžiuojuosi tuo, kad visgi galiu girdėti, kalbėti. Didžiuojuosi tuo, kas aš esu ir kokioje grožio industrijoje dirbu. Iki pilnos laimės trūksta žmonių suvokimo ir pagarbos vienas kitam. Taikos, meilės ir paprasčiausiai džiaugsmo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.