Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, organizacijos užsibrėžti 17 Tvarios plėtros tikslų – sąrašas iniciatyvų, apimančių platų programų spektrą, nuo „nulinio bado“ iki švariosios energetikos – per artimiausią dešimtmetį pareikalaus didelių privataus kapitalo įsipareigojimų viso pasaulio mastu, nuo 5 iki 7 trilijonų JAV dolerių. Ši bauginanti užduotis įkvepia vis gausesnį būrį investuotojų investuoti savo lėšas šiam tikslui.
Poveikį darantis investavimas, kuriuo siekiama įveikti aplinkosaugos bei socialinius iššūkius ir kartu užsitikrinti finansinę grąžą, yra viena iš sparčiausiai augančių Volstrito aktyvų kategorijų. Nuo 2007 metų, kai buvo sukurtas terminas „poveikį darantis investavimas“ (angl. „impact investing“), viso pasaulio mastu buvo investuota 502 mlrd. JAV dolerių į aktyvus, kurie laikomi itin svarbiais, balandį paskelbė „Global Impact Investing Network“, pirmą kartą pamėginusi įvertinti tokius duomenis. Investavimo būdas sukėlė susidomėjimą tarp turtingojo elito atstovų, kurie vertina jį kaip filantropijos bei vyriausybės iniciatyvų alternatyvą, tad kaipmat atsirado gausus būrys sekėjų. Kapitalizmas, teigia jie, gali greičiau išspręsti kai kurias iš šių problemų, pajungdamas rinkų galią.
Kad ir kokiais gerais ketinimais vadovautųsi investuotojai, jų pastangos dar nepakankamos norint įveikti bet kurią iš didžiųjų problemų. Įstaigos, išlaikomos iš aukų fondo, šeimos, pensijų fondai ir turto valdytojai, pirmiausia iš Jungtinių Valstijų, daugiausia dėmesio skiria investicijoms, kurios padėtų spręsti klimato kaitos problemą ar pagerintų galimybes už prieinamą kainą įsigyti būstą, užsitikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą bei ugdymą.
Iššūkiai tik stiprina tokias pastangas. O planeta nekantriai laukia rezultatų.
„Dešimt metų vyksta konferencijos, kuriose žmonės diskutuoja, kas yra tas „poveikį darantis investavimas“, teigia Trevoras Neilsonas, vienas iš „I(x) Investments“ įkūrėjų ir generalinių direktorių. „I(x) Investments“, veikianti Niujorke bei Los Andžele, teigia siekianti suteikti svorio „tikslinio pelno“ idėjai. T. Neilsonas, dirbęs Billo Clintono administracijoje, „Gates Foundation“ fonde, o ne per seniausiai – ir „J. „Todd Morley’s G2 Investment Group“ investicinėje grupėje, 2015 metais suvienijo jėgas su savo bičiuliu Howardu Warrenu Buffetu – Warreno Buffeto vaikaičiu, – kad įkurtų, anot jų pačių, „Berkshire Hathaway, orientuotą į poveikį darantį investavimą“.
Anot jų, užuot pritraukiant tradicines investicijas, reikia sukurti „nuolatinio kapitalo“ struktūrą, kuria remdamiesi investuotojai prisiimtų įsipareigojimus skirti kapitalo neapibrėžtą laiką. Vėliau „I(x)“ panaudos tą kapitalą pradiniam įmonių finansavimui, kuris darys joms poveikį ir padės augti. Bendrovė teigia šiam tikslui pritraukusi daugiau nei 40 turtingų šeimų ir fizinių asmenų, įskaitant ir kai kuriuos Getty šeimos ir Švedijos Wallenbergų dinastijos atstovus, taip pat vieną iš įmonės „Airbnb Inc.“ įkūrėjų, Joe Gebbia.
„Mes siekiame tapti ilgalaikiu konglomeratu ir galiausiai surengti pradinį viešą akcijų platinimą (IPO), tam, kad galėtų prie schemos prisidėti, tarkim, į pensiją pasitraukęs mokytojas iš Milvokio“, – sako T. Neilsonas.
H.W. Buffetas, kuris moko tikslinio socialinio investavimo pagrindų Kolumbijos universiteto Tarptautinių ir viešųjų ryšių mokykloje, sukūrė „grąžos poveikio“ sistemą, kurią bendrovė naudoja norėdama įvertinti, kiek veiksmingos jos investicijos. Lygiai taip, kaip investuotojai, naudojantys vertės strategiją, tikisi grąžos iš kiekvieno investuoto dolerio, naudojant šį metodą apskaičiuojamas socialinės ar aplinkosaugos grąžos iš pradinės investicijos vienetas, nepriklausomai nuo to, ar investicija buvo orientuota į lyčių lygybę ar švariąją energetiką.
Vis dėlto, praėjus beveik ketveriems metams nuo tokios sistemos sukūrimo, jo paties įmonė išlieka nedidelė. Neseniai jos rinkos vertė siekė apie 72 mln. JAV dolerių. Bendrovė teigia remianti Kanados įmonę „Carbon Engineering Ltd..“ – anglies dvideginio surinkimo įmonę; švarios energetikos įmonę „WasteFuel“, kuri tvirtina sukūrusi sistemą, skirtą konvertuoti miestų atliekas į reaktyvinių lėktuvų kurą; ir „Rising Realty Partners“, Los Andžele įsikūrusią komercinio nekilnojamojo turto bendrovę, su kuria T. Neilsonas taip pat bendradarbiavo dirbdamas „G2Invesment“ įmonėje.
Poveikį darantis investavimas yra dalis platesnio masto tendencijos, orientuotos į „socialiai atsakingą investavimą“ (angl. „socially responsible investing“), šįmet pasiekusį 30,7 trilijono dolerių ribą, rodo „Global Sustainable Investment“ duomenys. Apskritai socialiai atsakingo investavimo atveju, pavyzdžiui, alkoholio ar iškastinio kuro įmonės gali būti neįtraukiamos į investicijų portfelį; arba, tarkim, priimant investicinius sprendimus atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinių bei valdymo rizikų mokslinius tyrimus. Poveikį darančiu investavimu siekiama ištesėti investuotojams optimistinį pažadą, esą jie galės tiesiogiai ir apčiuopiamai toliau didinti savo ekonominę vertę. Tai skamba pernelyg optimistiškai, kad tuo būtų galima patikėti. Iš tiesų, norint daryti ženklų prasmingą poveikį, prireiks didesnių finansinių pajėgumų, nei pasaulio milijardieriai, labiausiai sunerimę dėl socialinių problemų, gali sutelkti.
Pasaulio banko (PB) Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) balandžio mėn. prognozėmis, į poveikį orientuotų strategijų mastas – įskaitant ir „žaliąsias“ obligacijas – gali išaugti iki 21 trln. dolerių viešosiose rinkose ir iki 5 trln. dolerių – privačiose rinkose, jeigu 10 proc. aktyvų, kuriuos valdo institucijos bei privatūs ūkiai, bus orientuoti į tokias strategijas.
Poveikį darantis investavimas yra beveik išimtinai smulkių rizikos kapitalo fondų strategijų teritorija. Ir tai paliko daug „spragų laisvo kapitalo spektre“, sako Timas Freundlichas, „ImpactAssets Inc.“, ne pelno finansinių paslaugų bendrovės, nukreipiančios filantropines investicijas į poveikio strategijas, generalinis direktorius. Rizikos kapitalo fondų parama gali turėti įtakos vos įsikūrus bendrovei, bet kai įmonės metinės pajamos pakyla iki 100-200 mln. JAV dolerių, neatsiranda daug investuotojų, kurie pakeltų įmonę į kitą lygmenį. Todėl kelias tokias įmones įsigijo konglomeratai, - pavyzdžiui, „Unilever“ įsigijo tvarių vartotojų produktų gamintoją „Seventh Generation Inc.“. Tik saujelė įmonių, kurios iškilo didelių investicijų dėka, įskaitant elektromobilių gamintoją „Tesla Inc.“ ir neseniai įsikūrusią veganiškų „mėsainių“ įmonę „Beyond Meat Inc.“, pačios savarankiškai įžengė į viešąsias rinkas.
Užuodęs galimybes, privatus akcinis kapitalas pastaraisiais metais plūstelėjo į rinką. Bendrovės, įskaitant TPG, KKR, „Partners Group“, „Bain Capital“ ir „Blackstone Group“, drauge pritraukė per 6 mlrd. dolerių į poveikį orientuotų strategijoms, nusitaikydamos į kitos pakopos kapitalą, kuris galbūt padėtų įmonėms sustiprėti ir išaugti. Nors tik ateityje paaiškės, ar joms pavyks pakelti nedideles į poveikį orientuotas įmones virš 100 mln. dolerių lygio, T. Freundlichas tikina, kad į tikslą orientuotas privatus akcinis kapitalas sveikintinas. Verslininkams „poveikio kontekste ypač svarbu nepriimti lėšų, kurios juos nuverstų nuo bėgių“, sako jis.
Optimistinis veiksnys yra svarbus elementas, bet rimčiausias komercinis argumentas dėl bet kurios investicijos visada bus siejamas su galimybe pasipelnyti. Poveikį darantis investavimas vis dar niekaip negali atsikratyti asociacijų su mažesne investicijų grąža, tačiau investuotojai teigia pasiekiantys geresnių nei tikėtasi rezultatų. „McKinsey & Co.“, išnagrinėjusi 48 į poveikį orientuotus sandorius 2010–2015 metų laikotarpiu, nustatė, kad vidutinė vidaus grąžos norma (IRR) siekė 10 proc. Pirmajame trejetuke vidutinė grąžos norma sudarė 34 proc. Pasaulio mastu rizikos kapitalo fondų, įsteigtų 2010–2015 m. laikotarpiu, vidutinė IRR 2018 m. rugsėjį siekė 15,9 proc. rodo naujausi „Preqin“ duomenys.
Šios kategorijos investuotojų tikslas – atrasti įmones, „kur pelnas bei poveikis būtų taip persipynę, jog būtų sunku juos vieną nuo kito atskirti“, sako Michaelas Whelchelas, „Big Path Capital“ vadovaujantis partneris. KKR savo į poveikį orientuotą strategiją ir kartu rizikas siejo su energijos taupymo bendrove ir atliekų perdirbėja. Abiem atvejais bendrovių pajamos yra tiesiogiai susijusios su aplinkos apsaugos gerinimu.
Poveikį darančio investavimo rinkos dalyviai turi pagrindo manyti, jog tendencija paplis. JAV mėsos pakaitalų gamybos bendrovė „Beyond Meat“ su trenksmu debiutavo JAV biržoje šių metų gegužę: „Beyond Meat“ akcijos pirmąją buvimo Niujorko „Nasdaq“ biržoje dieną šoktelėjo 163 proc., toks kainos šuolis buvo vienas didžiausių JAV įmonių debiutų biržoje istorijoje. T. Freundlicho klientai, investavę į bendrovę 2013 metais, sulaukė grąžos, daugiau nei 20 kartų didesnės už pradinę investiciją, sako jis. „Būtent tipinis sėkmės veiksnys rinkoje užtikrins tokiems investuotojams dideles pajamas ir likvidumą“, – sako jis.
