Kokia atostogų trukmė nedaro žalos vaikui?
Galvodamos, kiek atostogų imti, mamos dažnai įvertina ne tik finansinę ir karjeros pusę, bet ir tai, ar laikas praleistas darbe, o ne su savo vaikais nepadarys žalos jiems suaugus.
Psichologė - psichoterapeutė Rūta Butkutė teigia, kad pirmieji metai kūdikiui yra ypač svarbūs, nes kuriasi saugus ir pastovus emocinis ryšys su mama, kuris daro ženklią įtaką vėlesniam vaiko ir suaugusio gyvenimui. Jeigu atsitinka taip, kad į darbą tenka sugrįžti daug anksčiau (dėl šeimos finansinės padėties, mamos emocinės būklės, pasitaikiusios puikios galimybės ar pan.), svarbiausia suprasti, jog stabilumas, nuoseklumas ir saugumas yra pamatiniai dalykai, kurie kuria sveiką ir saugų vaiko pasaulį. Vaikas saugiai jaučiasi, kai formuojasi prisirišimas su jį nuolat prižiūrinčiu asmeniu. Jei mamos nėra šalia, tai gali būti tėtis, seneliai, nuolatinė auklė.
Kalbant apie vaikų laimę, norisi pasidalinti ir ilgiau nei 10 metų trukusia Harvardo studija, kuri parodė, kad dirbančios mamos (lyginant su namie vaikus prižiūrinčiomis mamomis) nepakenkė savo vaikų laimei ir net turėjo teigiamą poveikį. Dirbančių mamų suaugusios dukros uždirba daugiau, o sūnų požiūris į lygias galimybes yra daug pozityvesnis, suaugę jie daugiau laiko skiria šeimos nariams.
Sėkmingas grįžimas – abiejų pusių reikalas?
Verta paminėti du dalykus – darbuotojos norą neatitrūkti ir tobulėti, o taip pat darbdavio pasiruošimą ir brandą.
Jei nėra kur grįžti – rekomenduojama turėti planą, pagalvoti, į kokią poziciją mama norėtų sėkmingai kandidatuoti. Tuomet susirasti keletą darbo skelbimų ir tikslingai tobulinti tas kompetencijas, kurios reikalingos. Galbūt tai studijų programa, anglų kalba, programavimo kursai, nuotoliniai mokymai internete? Laikas greitai bėga, tad pradėjus ieškoti naujo darbo tikrai stipriau atrodys mama, kuri turėjo planą ir tikslingai siekė užsibrėžto tikslo.
Be abejonės Lietuvoje yra įvairių įmonių, su skirtingais vadovavimo stiliais bei požiūriais į darbuotoją, bet kad ir lėtai daugėja pažangių darbdavių, kurie ne tik mato prastą integraciją kaip didžiulę problemą, bet prisiima dalį atsakomybės ir imasi priemonių. Dažniausiai pasitaikančios yra šios:
Įmonės kultūra. Pirmiausia tai pozityvaus požiūrio į tėvystę formavimas – neformalūs renginiai ne tik darbuotojams, bet ir šeimos nariams, lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu, atlyginimo kėlimas atsižvelgiant į infliaciją, net tada, kai mama yra atostogose, kambariai, kuriuose moterys gali nusitraukti pieną. Idealiu atveju ir įmonės įsteigti vaikų darželiai visai šalia, ar net biuro patalpose.
Aiškumas/ Susitarimas. Išeinant į vaiko priežiūros atostogas dažnai aptakiai atsisveikinama su pažadu greitu metu pasimatyti. Susitarimas reguliariai palaikyti kontaktą mamai patogiu kanalu, o tai pat iniciatyva iš darbdavio, sukuria galimybę palaikyti pulsą ir žinoti, ar mama jau svarsto apie grįžimą, kokie klausimai jai kyla? Galbūt jau turi šiek tiek laiko ir norėtų padirbėti iš namų? O gal ima abejoti ar buvusi pozicija jai yra tinkamiausia ir nori keisti sritį?
Dalyvavimas įmonės gyvenime. Reguliarus kontakto palaikymas dalinai išspręs atitolimo problemą, tačiau mamas būtina kviesti ir į įmonės renginius, tokius kaip strategijos ir rezultatų pristatymai, vasaros, Kalėdų ar įvairūs komandos formavimo renginiai. Taip pat jų nepamiršti organizuojant mokymus. Galbūt ne visada į kvietimą bus gautas pozityvus atsakymas – bet siunčiama žinutė, kad mama yra laukiama tikrai pasieks gavėją.
Prieš grįžtant. Rekomenduojama dar prieš grįžtant mamai į darbą susiorganizuoti gyvą susitikimą, kurio metu pasikalbėti ir išsiaiškinti, ar mama sekė įmonės veiklą, ar domėjosi savo veiklos sritimi, ar palaikė kontaktą su kolegomis. Tai labai naudinga informacija ruošiantis mamos sugrįžimui (ir nesvarbu, ar grįžtama po metų, dviejų ar penkių).
Sugrįžus į darbą – orientacijos dienos. Įmonė keičiasi daug greičiau nei mums atrodo. Naujos sistemos, kolegos, priimtos tvarkos ar politikos, su kuriomis reikia supažindinti ar jas priminti. Brandžios įmonės turi ir integracijos planą su pirmų trijų ar pusės metų tikslais, kurie aptariamai reguliarių susitikimų su tiesioginiu vadovu bei personalo specialistu metu.
Svarbu ne tik kompetencijos, bet ir emocijos
Ne mažiau svarbu suprasti, kad iš vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžtančios moterys dažnai jaučia tokias emocijas kaip nerimas, kaltė, liūdesys, baimė. Dažnas ir vidinis konfliktas, kai darbe norima greitai parodyti puikius rezultatus, bet tuo pačiu būti ir tobula mama.
R. Butkutė sako, kad išėjimas į darbą yra atsiskyrimas, kuris tiek vaikui, tiek mamai yra skausmingas ir lydimas įvairių jausmų. Kuo vaikas mažesnis, tuo stipresni jausmai gali lydėti, todėl svarbu, kad jis neįvyktų staiga, neplanuotai ir nepasiruošus visiems šeimos nariams. Rekomenduojama turėti ne tik pirminį planą (pvz.: vaikas eis į darželį, jį prižiūrės artimi žmonės, auklė ir pan.), bet ir suplanuoti, kaip šeima elgsis vaiko ligos ir kitais atvejais, kiek į netikėtų situacijų sprendimą įsitrauks tėtis, su kokia vidine pozicija mama išeis į darbą.
„Būti tobula darbuotoja ir tobula mama“ – toks pasiryžimas yra nereikalingas bei žalingas visiems - ir vaikui, ir mamai, ir darbui, nes nuolatinė įtampa didės ir grės perdegimas, išsekimas. Tikrai užtenka būti "pakankamai gera mama ir darbuotoja".
Todėl psichologė pataria jau ruošiantis atsiskyrimui priimti tvirtą vidinę poziciją, jog pirmiausia esu mama ir turiu pasirūpinti vaikelio poreikiais. Turint tokią poziciją bus lengviau su darbdaviu ar personalo vadovu sutarti, kaip, kada ir kokiu būdu atliksite Jums skirtus darbus ir užduotis. Sumažinus įtampą, energiją bus galima nukreipti į produktyvų darbą ir sutartų rezultatų siekimą.
