aA
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete imtasi svarstyti, ar darbdavius reikia įpareigoti skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose. Darbuotojų atstovai tvirtina, kad tai suteiks didesnę derybinę galią žmonėms, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad jokio kontrolės mechanizmo nebus – darbo pokalbyje bus galima pasiūlyti ir visai kitą atlyginimą nei skelbime.
© Shutterstock

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vienbalsiai nusprendė pritarti pasiūlytai idėjai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Tomas Tomilinas prieš prasidedant posėdžiui socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad tai svarbi pataisa ir padės žmonėms derybose dėl algos.

„Negaišinsite laiko su tais, kas jus nori atpiginti derybų metu. Alga, pinigai iš viso yra kažkoks Achilo kulnas Lietuvos. Žmonės gėdijasi apie jas garsiai kalbėti, vieni kitiems moralizuoja, net darbdaviai neretai įsižeidžia, jei žmogus garsiai ir aiškiai išsako, ko nori. Juk nebūtina sutikt, bet kam iš viso to daryti sakramentą? Business as usual yra ir darbo santykiai. Mūsų žmonės labai jautrūs, pasistenkim derybų procesą maksimaliai atlaisvinti nuo nereikalingų emocijų. Pradėjome viešinti vidutines algas įmonėse, daug ledų pajudėjo, dabar skelbimuose bus nedidukas žmogaus pozicijos sustiprinimas ir tikėtina nereikalingų emocijų kurstymo mažinimas“, – rašė T. Tomilinas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad toks pakeitimas didins darbuotojo derybines galias, kuomet jis iš anksto žinos, kokios derybinės ribos, o darbdavys neturės galimybių manipuliuoti darbo pokalbio metu.

„Antras aspektas, kuris svarbus, iš tikrųjų bus teigiamas poveikis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, kuomet bus taupomas laikas. Būna dešimtys pokalbių, be tikslo, galiausiai praeina procedūras ir sužino, kad atlyginimas netenkina.

Trečias aspektas, vienas iš svarbiausių, toks pakeitimas yra viena iš prevencinių priemonių mažinant šešėlinę ekonomiką. Tie darbdaviai, kurie dirba sąžiningai ir moka mokesčius, jie problemos neįžvelgia, nes ir taip dažniausiai jau rašo skelbime atlyginimą, taupo savo laiką“, – kalbėjo I. Ruginienė, paminėdama statybų sektoriaus problemą, kuomet vengiama nurodyti skelbimuose tikrąjį atlyginimą, o tariamasi darbuotojui atėjus.

I. Ruginienės teigimu, niekas nedraus darbo pokalbio metu darbdaviams pasiūlyti ir didesnį atlyginimą, tačiau skelbime turi būti nurodyta minimali orientacinė riba.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius mano, kad toks siūlymas yra perteklinis, nes darbdaviui nieko nereiškia parašyti skelbime didesnį atlyginimą, o sakyti pokalbyje, kad toks atlyginimas bus tik po trijų mėnesių, praėjus bandomąjį laikotarpį.

„Kalbu apie daugelį įmonių, ir ypatingai regionuose, sudėtinga bus. Tikrai manau, kad nebus tiesos skelbimuose. Ir tai, kad pirmus tris mėnesius mokamas mažesnis atlyginimas. yra normalu, nes čia reikalingos ir kompetencijos, ir lojalumas“, – kalbėjo J. Guzavičius.

Konservatorė Gintarė Skaistė pasigedo kontrolės mechanizmo: kas užtikrins, kad tikrai mokamas ne mažesnis atlyginimas nei buvo nurodytas darbo skelbimuose.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė atsakė, kad tai yra tik informavimui skirta priemonė, jokios kontrolės nebūtų. Tad išties darbo pokalbyje būtų galima susitarti tiek dėl didesnio atlyginimo nei darbo skelbime, tiek gali būti ir pasiūlytas mažesnis atlyginimas, priklausomai nuo darbuotojo kompetencijų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistė Karolina Mickutė pridėjo, kad iš tiesų atrodo, jog darbdaviai dar labiau galėtų manipuliuoti ir ši priemonė neatitinka siekiamo tikslo. Pasak jos, kadangi bus galima skelbti ne tik tikslų atlyginimą, bet ir amplitudę siūlomo atlyginimo, pastaroji galės būti labai plati ir nesuteiks derybų galios. Pavyzdžiui, darbdavys nurodys skelbime atlyginimą nuo 600 iki 1900 eurų ir tai kažkokios papildomos naudingos informacijos žmogui nesuteiks.

Darbo kodekso pataisą pasiūlė seimo nariai Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Aušrinė Papirtienė bei Gediminas Vasiliauskas. Jie siūlo papildyti kodeksą punktu, kuris įpareigotų darbdavį nurodyti darbo skelbime siūlomo atlygio dydį ar dydžio intervalą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.