„Šiemet yra kažkokia katastrofa. Dar neturėjome tiek daug negyvų ruonių, kiek šiemet. Vien per gegužės mėnesį iš Palangos teko surinkti gal 17 ruonių. Esame pašiurpę, nes neplanavome, kad reikės tiek pajėgumų ir lėšų. Vyksta kažkas antgamtiško – seniau per visą vasaros sezoną būdavo gal penki negyvi ruoniai, o dabar – dešimtys”, - sakė bendrovės „Nuaras” vadovė veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas teigė, kad ruonių žūtis sukelia ne natūralios priežastys. Jo teigimu, jeigu žūtis būtų nulėmusios gamtos sąlygos, būtų kalbama apie epidemiją, bet šiuo metu epidemijos niekas nepaskelbė.

Pernai ir užpernai aplinkosaugininkai aiškinosi į Raudonąją knygą įrašytų ruonių žūčių priežastis. Tikrintos žvejybos įmonės, jų savininkai, ar neteisėtai nelaiko medžioklinių ginklų.

Pasak jos, stambių gyvūnų surinkimas savaitgaliais nėra toks paprastas, mat prieglaudoje budi vienas žmogus. Gavus pranešimą apie rastą didelį laukinį gyvūną, reikia kviestis papildomus žmones.

„Paimti nėra taip paprasta. Neseniai iš jūros traukėme briedį. Įsivaizduokite, kaip jį reikėjo per kopas du kilometrus nuvilkti. Sunku ir su ruoniais ne tik dėl to, kad jie sunkūs, bet ir už jų paėmimą mokami pinigai yra kaip už paukščiukus. Tai tampa vergišku darbu“, - kalbėjo J. Gustaitienė.

Jos teigimu, realiausia, kad sekmadienį Smiltynės paplūdimyje rastas ruonis bus išgabentas pirmadienį, mat yra daug objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, sudėtinga gaišeną nuvežti iki kelto, reikia atlaisvinti keltą, kad dvokianti gaišena negąsdintų ir neerzintų poilsiautojų, kurie savaitgalį itin gausiai keliasi į Kuršių neriją ir atgal.

Praėjusiais metais pajūryje taip pat buvo rasta nemažai negyvų ruonių. Tuomet dalis jų buvo su įvairiais sužalojimais ir buvo keliamos įvairios versijos, kas galėjo nutikti: žūtis tinkluose, žiaurus žvejų elgesys, kitur gauti sužalojimai.

„Vakarų ekspresas“ jau ne sykį rašė, kad žvejai skundžiasi ruonių elgesiu - šie mažina žvejų pagaunamų stintų, menkių kiekį, gadina tinklus.

Vis dėlto nėra nuoseklaus Lietuvos pakrantėje rastų negyvų ruonių monitoringo, kuris padėtų tiksliau nustatyti jų žuvimo priežastis.

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas nuo platesnių komentarų apie ruonių žūtis susilaikė.

„Paaiškinimą žinau, bet nepagautas - ne vagis. O toliau jums reikia aiškintis su aukštesnėmis instancijomis, su inspektoriais, su ministerija, jie turi šitą dalyką paaiškinti“, - paklaustas, kodėl šiais metais randama tiek daug negyvų ruonių, sakė A. Grušas.

Jo teigimu, jeigu žūtis būtų nulėmusios gamtos sąlygos, būtų kalbama apie epidemiją, bet šiuo metu epidemijos niekas nepaskelbė.