Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo santuokos nutraukimo bylą, kurioje buvo sprendžiami sutuoktinių turto ir prievolių pasidalijimo bei jų vykdymo tvarkos nustatymo klausimai.
Byloje santuokos metu šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio pirkimui ėmė kreditą. Kaip žinia, turtas, įgytas santuokos metu, jei nėra priskirtas asmeninei nuosavybei, yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Ginčas byloje kilo dėl to, kad siekiant padalinti butą, vienam iš sutuoktinių atiteko pats turtas, o kitam sutuoktiniui buvo priteista išmokėtosios turto dalies kompensacija pinigais, paliekant prievolę kreditą išdavusiai institucijai bendra (solidaria) sutuoktinių prievole, t. y. kompensacija, kurią gavo sutuoktinis, buvo skaičiuojama ne nuo turto vertės, tačiau nuo kredito įstaigai išmokėtos sumos, paliekant pareigą tokia pačia apimtimi su buvusiu sutuoktiniu išmokėti kreditą (kitaip sakant padėti buvusiam sutuoktiniui išpirkti turtą).
Pirmosios instancijos teismas nustatė solidariosios prievolės vykdymo tvarką, pagal kurią prievolę turi vykdyti tik tas sutuoktinis, kuriam atiteko turtas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai prievolę kredito įstaigai mokės lygiomis dalimis.
Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritarė nei vienam iš žemesnės instancijos teismų ir išaiškino, jog tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo prievolė paliekama solidariąja, dėl jos vykdymo tvarkos skatinant susitarti pačias sandorio šalis.
Tokiu išaiškinimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido suprasti, kad besiskiriančių sutuoktinių ginčai santuokos nutraukimo procesu neapsiriboja – įprastai besiskiriančios ginčo keliu poros geruoju susitarti nei dėl turto, nei dėl prievolių dalybų neįstengia, todėl šalims susitarti dėl prievolių vykdymo tvarkos iš esmės yra neįmanoma.
Negana to, tokia formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia suprasti, jog buvusiems sutuoktiniams pabaigus išmokėti kreditą turto įsigijimui, kiekviena iš šalių turės teisę paskaičiuoti kiek mokėjimų kiekviena atliko, kiek naudos dalinant santuokos metu įgytą turtą gavo (suvesti balansą), ir esant disproporcijai turės galimybę reikalauti kompensacijos iš buvusio sutuoktinio sumokėjimo.
Tai reiškia, kad gali kilti nauji teisminiai ginčai tarp buvusių sutuoktinių net ir praėjus nemažai laiko po santuokos nutraukimo.