Laikai sudėtingi

Šiuo metu svaro kursui euro atžvilgiu siekiant žemumas ir jau kurį laiką svyruojant nuo 1,17 iki 1,1 euro, ne pačius geriausius laikus, kaip sakė, išgyvena ne tik vietiniai JK gyventojai, tačiau ir ten apsistoję lietuvių emigrantai.

Kaip pasakojo JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, dėl svaro kurso kritimo jaučiama infliacija jau kurį laiką atsiliepia maisto ir paslaugų kainoms.

„Brangsta prekės, o ypač tos, kurios atkeliauja iš Europos Sąjungos (ES). Natūraliai jau juokaujame, kad svaras yra lygus eurui ir net nebekonvertuojame valiutos.

Jei balta duona kainavo svarą, dabar ji kainuoja 1,2 svaro“, – apie išaugusias kainas kalbėjo lietuvių bendruomenės pirmininkė ir sakė, kad infliacija didėjo apie 2,7 proc.

Dalia Asanavičiūtė

Kalbant apie JK gyvenančius lietuvius, pasak D. Asanavičūtės, infliaciją labiausiai pajuto tie, kurie turėjo santaupų ir taupė didesnes sumas, taip pat planavo investuoti Lietuvoje ar įsigyti nekilnojamo turto.

„Šiandien laikai sudėtingi ir dėl tos „Brexit“ nežinomybės, ir dėl ekonominės situacijos.

Nėra taip, kad šalyje yra finansinė krizė, tikrai ne, bet svaro svyravimas ir nemaža infliacija daro įtaką žmonių gerovei“, – pasakojo lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Kurso kritimo priežastys – trys

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas DELFI pasakojo, kad svaro kursas, bendrai kalbant, žemyn patraukė nuo „Brexit“ pradžios, o kadangi pastaruoju metu neapibrėžtumas ne tik kad nesumažėjo, o tik didėja, galime matyti kaip tokia politinė situacija atsispindi ir valiutų rinkoje.

Jo teigimu, šiandien svaro kritimu priežasčių yra jau ne vena, o net trys.

„Pirmoji – tai yra neapibrėžtumas dėl „Brexit“. Kai išeis Theresa May, iki šiol nėra aišku, kas bus naujas JK premjeras, o tas kietojo „Brexit“ scenarijus, jis neišnyko ir lieka kaip teorinė galimybė. Rinkoms tai reiškia, kad tam tikras stresas dėl JK ekonomikos vis dar išlieka“, – aiškino specialistas.

Antras dalykas, jo nuomone, tai pastaruoju metu iš JK gaunami kiek prasti ekonominiai rodikliai. Kaip pasakojo, štai visai neseniai paaiškėjo nauji JK statybų rinkos pasitikėjimo indikatoriaus duomenys, kurie, anot A. Izgorodino, kol kas nežada nieko gero.

„Tas pasitikėjimo procentas nuo buvusių kiek daugiau nei 50 punktų nukrito iki 48,6. Tai labai svarbus skaičius, nes 50 punktų ir yra ta kritinė riba, kuri skiria ekonomikos augimą nuo susitraukimo. Tas faktas, kad skaičiai nukrito reiškia, kad statybų sektorius JK gali trauktis“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad tai įtakos gali turėti visai JK ekonomikai.

Aleksandras Izgorodinas

Trečias dalykas, kuris turi įtakos svaro kritimui, kaip įvardijo, yra tas, kad šiuo metu rinkose vyrauja nervingos nuotaikos.

„Viskas dėl pasaulyje vykstančių prekybos karų. Tai JAV-Kinija, JAV-Meksika ir net JAV- Europos Sąjunga, nes vis dar nėra išspręstas klausimas dėl muitų automobiliams. Tas bendras nervingumas „muša“ per silpnesnes šalis, o JK šiuo metu „Brexit“ kontekste yra rizikinga šalis“, – sakė specialistas.

Dėl Lietuvos – raminimai

Pasak A. Izgorodino, Lietuvos ekomomikai vis žemyn krintantis svaras didelės įtakos neturės ir ragino dėmesį atkreipti į du dalykus – eksportą ir emigrantų į Lietuvą siunčiamas perlaidas.

„Kas liečia eksportą, šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, paaiškėjo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 15,6 proc.

Sparčiausiai augo tokie sektoriai, kaip sūrio, chemijos produktai, plastikas, mediena ir baldai, tačiau svarbu tai, kad augimas yra butaforinis“, – aiškino specialistas ir sakė, kad realiai tai reiškia tai, jog kai kurios įmonės mato kietojo „Brexit“ scenarijų, todėl į JK rinką eksportuoja avansu.

„Jie užpildo sandėlius tam, kad jeigu įvyktų kietasis „Brexit“, įmonės kažkiek laiko dar galėtų prekiauti pagal senas prekybos taisykles. Teoriškai žiūrint, Lietuvai svaro nuosmukis nėra naudingas, nes tai reiškia, kad eksportinės prekės JK rinkoje brangsta“, – sakė A. Izgorodinas.

O štai kalbant apie emigrantų perlaidas į tėvynę, svarui smunkant žemyn jis su savimi nusineša ir dalį perlaidų pinigų.

„Tai reiškia, kad Lietuva iš perlaidų gaus mažiau pinigų, tačiau yra daug niuansų.

Nematau čia dramos, nes yra daug pozityvių aspektų kalbant apie mūsų pačių darbo rinką. Šiuo metu turime rekordiškai didelį užimtumą, žemą nedarbo lygį, turime aukštą vartotojų pasitikėjimą, kylančius atlyginimus“, – apie tai, kad negautas perlaidas kompensuos mūsų pačių rinka, sakė specialistas.

Pateikė prognozes

Paklaustas, kokios prognozės laukia svaro kurso, specialistas dar kartą pabrėžė, kad dramos nebus.

„JK vidaus rinka šiuo metu yra labai stipri. Nedarbo lygis ten svyruoja ties 4 proc., o tai yra labai mažai ir, nepaisant to, kad gyventojų perkamoji galia teoriškai gali šiek tiek nukentėti dėl svaro nuosmukio, vidaus rinka dar kurį laiką išliks stipri, nes auga atlyginimai.

Tai reiškia, kad nepaisant to, kad kai kurie ekonomikos dalykai JK eina žemyn, bendrai kalbant, vidaus rinka šiais metais bus stipri dėl žemo nedarbo lygio“, – teigė specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (344)