„Jau įrengę dalį modernių konteinerių aikštelių, atsiliepimų sulaukiame įvairių: vieniems patinka naujosios aikštelės, o kiti prieštarauja dar iki jas pastatant. Nuogąstavimai, kuriuos išgirstame iš gyventojų, yra nepagrįsti: baiminamasi, kad atliekos juose skleis prastą kvapą ir aplink šiuos konteinerius skraidys musės.
Bet yra priešingai: naujuose konteineriuose atliekos neskleidžia nemalonaus kvapo, nes yra laikomos žemesnėje temperatūroje, naujieji konteineriai yra gerokai talpesni, lengvai atidaromi ir uždaromi, vienoje aikštelėje galima rasti visus reikiamus konteinerius buitinėms bei rūšiuojamoms atliekoms, be to, estetiškai šie konteineriai atrodo gerokai patraukliau nei senieji“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis.
Pašnekovas priduria, kad atliekų tvarkytojams šiuos konteinerius aptarnauti yra ir gerokai patogiau, ir žymiai greičiau. Be to, anot specialisto, konkrečiai namų grupei priklausantys konteineriai bendru gyventojų sutarimu gali būti ir aptveriami bei rakinami – tai atliekų tvarkytojams nesudarys jokių nepatogumų, nes šiuos konteinerius nėra sudėtinga ištuštinti pakeliant.
Anot specialisto, ar šios aikštelės iš tiesų bus tvarkingesnės nei senieji konteineriai, labiausiai priklausys nuo pačių jais besinaudojančių – jei kai kurie gyventojai neatsikratys senų įpročių, ir atliekas nerūpestingai paliks bet kur, tikėtis greitų pokyčių bus sunku.
Senamiestyje – sudėtingesnė situacija
Pasak V. Juodžio, Vilniuje planuojama įrengti beveik 800 modernių aikštelių, didžioji dauguma konteinerių bus pusiau požeminiai, dviejų tipų: apvalūs arba stačiakampiai. Visi jie yra penkiskart talpesni nei įprasti antžeminiai konteineriai, skiriasi tik forma. Tokie konteineriai yra planuojami miegamuosiuose sostinės rajonuose. Centrinėje miesto dalyje – senamiestyje ir dalyje naujamiesčio – planuojama įrengti 61 požeminių konteinerių aikštelę, tačiau, projektuojant juos, susiduriama su griežtais paveldosaugos reikalavimais.
„Visas senamiestis yra saugomas kultūros paveldo objektas, tad ieškodami tinkamos vietos konteineriams, susiduriame su sunkumais: šioje teritorijoje po žeme galima atrasti senų pastatų likučių – tokiu atveju, net ir suradus vietą konteineriams, padarius projektą ir pradėjus kasti, darbai gali būti stabdomi dėl paveldo apsaugos reikalavimų“, – kalba V. Juodis.
Pasak specialisto, modernių konteinerių planavimo procesą apsunkina ir tai, kad pagal taisykles reikia išlaikyti ne mažesnį nei 10 metrų atstumą nuo konteinerių iki greta esančio pastato langų ir durų. Tiesa, šį atstumą leidžiama sumažinti iki 5 metrų, tačiau tam reikia gyventojų pritarimo.
„Dėl griežtų reikalavimų gali tekti sudėti ginklus, nes fiziškai visus reikalavimus atitinkančių vietų Vilniaus senamiestyje ir naujamiestyje beveik nėra – užstatymas čia yra labai tankus, be to, požeminių komunikacijų tinklas taip pat labai „tirštas“, o šie konteineriai yra įrengiami įkasant juos į žemę“, – kalba V. Juodis.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro specialisto Dariaus Palšio teigimu, sostinėje yra ne viena vieta, kur atstumas nuo senojo antžeminio konteinerio iki pastato neišlaikomas, tačiau iš gyventojų priekaištų dėl to nesulaukiama, tad viliasi, kad ir modernias aikšteles, net ir neišlaikant idealaus atstumo, įsirengti šie sutiks.
Anot pašnekovo, pirmoji požeminių konteinerių aikštelė Vilniaus centre turėtų būti įrengta šalia Vinco Kudirkos aikštės. Dar 6-7 šių požeminių konteinerių projektai yra ruošiami šiuo metu.
„Antžeminiai konteineriai dėl vietos stokos šiandien daug kur stovi prie pat pastatų sienų, langų, durų, neišlaikant 10 metrų ar net 5 metrų atstumo, tačiau tai nekelia gyventojų nepasitenkinimo – juk kažkur atliekų surinkimo konteineriai turi stovėti. Kitose šalyse konteineriai, ypač – požeminiai, statomi tiesiog prie pastatų, po langais, tačiau problemų nesudaro“, – kalba D. Palšis.
Įprastų antžeminių konteinerių turėtų nelikti
Pasak V. Juodžio, naujųjų aikštelių tikslas – mažinti taršos taškų skaičių, tad įrengus modernias aikšteles, antžeminių konteinerių turėtų nebelikti.
„Būtent senieji konteineriai ir pasižymi savybėmis, dėl kurių nuogąstauja gyventojai – aplink neuždengtus ir perkrautus konteinerius skraidžioja musės, atliekos juose skleidžia kvapą, o ir vaizdas nedžiugina.
Abejojantiems naujųjų pusiau požeminių konteinerių privalumais, siūlyčiau pažiūrėti į jau įrengtas aikšteles. Galbūt ne visos jos yra etaloniškai tvarkomos, tačiau duokime laiko su naujovėmis apsiprasti tiek gyventojams, tiek atliekų tvarkytojams – juk net šiukšliavežės, aptarnaujančios tokius konteinerius, skiriasi nuo prieš tai buvusių. Tikime, kad ilgai neteks laukti ir atliekos mieste bus tvarkomos civilizuotai ir pavyzdingai“, – kalba pašnekovas.
Anot V. Juodžio, naujosios aikštelės galės talpinti daugiau atliekų, ypač – rūšiuojamų. Mat dabartinių „varpelių“ (antrinių žaliavų konteinerių) talpos tikrai nepakanka visų gyventojų rūšiuojamoms atliekoms priimti.
Gyventojai gali matyti, kur bus įrengiamos naujosios aikštelės
Pasak VAATC atstovo D. Palšio, šiuo metu Vilniaus mieste jau įrengtos 225 pusiau požeminių konteinerių aikštelės, 328 aikštelės yra suprojektuotos, jų įrengimo darbai bus pradėti artimiausiu metu. Duomenis apie aikštelės tipą, įrengimo adresą, įrengimo stadiją surasite čia.
Aikštelių išdėstymo schemą Vilniaus mieste su daugiabučiais namais, kuriems konkreti aikštelė yra priskirta, galima pamatyti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje. Žemėlapyje daugiabučiai namai ir jiems priskirta konkreti konteinerinė aikštelė pažymėti vienoda spalva, paieška vykdoma įvedus adresą.
„Siekiant iš esmės atnaujinti komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūrą Vilniaus mieste, būtina įrengti apie 1500 konteinerinių aikštelių, kurios pakeis iki šiol buvusius antžeminius atliekų surinkimo konteinerius, „varpelius“ ir daugiabučiuose įrengtus atliekų šalinimo vamzdžius. Pirmuoju etapu, iki 2020 m. vidurio, Vilniaus mieste planuojama įrengti 780 vnt. tokių aikštelių“, – tikina D. Palšis.
Užsakymo nr.: PT_81386969