Putino šnipai nori žinoti, ką rusai veikia tinderyje: nauji įstatymai leis skirti baudas ir netgi įkalinti

Didžiausia Rusijos interneto kompanija „Yandex NV“ pasipriešino vyriausybės reikalavimui pateikti šifravimo kodus, kurie leistų saugumo tarnyboms gauti prieigą prie asmeninių vartotojų duomenų.

Nors ji sutinka paklusti Rusijos įstatymams ir bendradarbiauti su tyrėjais, ieškančiais informacijos, kuri padėtų užkirsti kelią nusikalstamumui, įskaitant terorizmą, „tam nebūtina pateikti kodų, kurie padėtų iššifruoti visus duomenis“, persiunčiamus per „Yandex“, antradienį pranešime pareiškė kompanija. „Įstatymas gali būti įgyvendintas nepažeidžiant vartotojų duomenų privatumo.“

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba pareikalavo „Yandex“ pasidalinti prieiga prie šifravimo kodų, antradienį pranešė laikraštis „RBC“. „Yandex“ atsakė, kad reikalavimas būtų taikomas „visoms pašto paslaugoms, pranešimų programoms ir socialiniams tinklams“ Rusijoje ir pridūrė: „Mes manome, jog svarbu rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir vartotojų privatumo ir atsižvelgti į vienodų sąlygų visiems rinkos dalyviams principus.“

Rusijos valstybinė ryšių rinkos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ pranešė, kad pirmadienį į savo „informacijos sklaidos operatorių registrą“ įtraukė „Match Group Inc.“ priklausančią pažinčių paslaugą „Tinder“. Sprendimas reiškia, kad ši kompanija taip pat privalės dalytis vartotojų duomenimis, reaguodama į teisėsaugos prašymus, arba rizikuos baudomis ir galimu draudimu teikti paslaugas Rusijoje.

Augantys suvaržymai

Minėtos priemonės taps naujausiais suvaržymais, kuriuos Rusijos valdžios institucijos vis dažniau taiko internetui, nurodydamos būtinybę kovoti su terorizmu ir kibernetinėmis grėsmėmis. Kritikai teigia, kad išpuoliai prieš privatumą internete atspindi Kremliaus pastangas sustabdyti politinių oponentų aktyvumą, didėjant visuomenės, daugelį metų kenčiančios dėl ekonominių nepriteklių ir mažėjančio realaus darbo užmokesčio, nepasitenkinimui.

Kovo mėnesį Rusija priėmė įstatymus, leidžiančius skirti baudas ir netgi įkalinti žmones, kurie internete skelbia medžiagą, demonstruojančią „aiškią nepagarbą“ valstybės pareigūnams. Kremlius taip pat ėmėsi priemonių, kad būtų sukurtas „suverenus internetas“, kuris interneto srautą nukreiptų į vietinius serverius: oponentai teigia, kad šitokiu būdu pareigūnai galės atjungti prieigą prie tokių paslaugų kaip „Facebook“ ir „Google“.

„Yandex“ elektroninio pašto ir debesijos paslaugos jau įtrauktos į „Roskomnadzor“ registrą, o 2016 m. valdžia pareikalavo, kad interneto paslaugų teikėjai ir judriojo telefono ryšio operatoriai saugotų vartotojų internetinės veiklos įrašus iki šešių mėnesių. Kompanijos pareikalavus privalo dalytis šia informacija su teisėsaugos pareigūnais – ir pateikti kodus, leidžiančias iššifruoti elektroninius pranešimus.

„Yandex“ jau vykdo valdžios institucijų prašymus pateikti informaciją apie konkrečius asmenis, – teigė advokatas Sarkisas Darbinjanas, vadovaujantis Maskvos skaitmeninių teisių centrui. – Dabar slaptosios tarnybos reikalauja dar daugiau, jos nori tiesiogiai tikrinti vartotojų elektroninius laiškus ir duomenų saugyklas. Tai pakenktų „Yandex“ reputacijai ir saugumui.“

Rusija gali skirti baudas kompanijoms, kurios atsisako valdžios pareigūnams pateikti duomenis arba uždraudžia prieigą prie jų. „Roskomnadzor“ 2016 m. pareikalavo Rusijoje užblokuoti „LinkedIn“, nes šis nesutiko su reikalavimais saugoti Rusijos vartotojų duomenis šalies serveriuose.

„Tinder“ patvirtino išsiuntęs registracijos informaciją „Roskomnadzor“, kad būtų įtrauktas į registrą, tačiau teigė nepasidalijęs Rusijos vartotojų duomenimis, pirmadienį vakare pranešė „Kommersant“, cituodamas kompanijos atstovą.