Rusijos centrinis bankas šiais metais pakeitė savo kainų nustatymo politiką, pareikšdamas, kad pirks auksą iš tarpininkų už kainą, kiek žemesnę už lyginamąją Londono aukso kainos normą. Tokie sprendimai yra platesnio masto politikos dalis, siekiant veikiau paskatinti augimą aukso, kaip finansinės investicijos, rinkoje nei užsienio valiutų ar aktyvų, įvertintų JAV doleriais, rinkoje.
Tačiau auksas, kaip investicijos opcija Rusijoje, neturi tokio pat privalumo kaip kitose šalyse, tokiose kaip Kinija ar Jungtinės Valstijos, ir metalo paklausa nekinta. Atsižvelgus į naująją nuolaidą, kai kurie tarpininkai gali nenorėti parduoti metalą centriniam bankui, sakė Olegas Petropavlovskijus, „BCS Global Market“ analitikas.
Kai kurių didžiausių Rusijos bankų bei kasybos bendrovių vadovai svarsto savo aukso pardavimo variantus, pavyzdžiui, įsigijus licenciją pardavinėti užsienio rinkose arba didinti eksportą, teigia su situacija susipažinę šaltiniai, nepanorę viešinti savo pavardės, nes derybos yra privatus pobūdžio.
Bet kokios permainos Rusijos aukso pirkimo ar eksporto politikoje gali turėti plataus masto poveikį rinkai. Šalies centrinis bankas 2018 metais įsigijo 274 tonas, už daugiau nei 11 mlrd. JAV dolerių vidutinėmis kainomis, ir tai sudarė apie 6 proc. pasaulinės paklausos.
„Nuolaida nėra didelė, bet atsižvelgus į dideles aukso apimtis, prekiaujamas Rusijoje, galutinis rodiklis kreditoriams gali pasirodyti aukštas, – sakė „BCS Global Market“ analitikas O. Petropavlovskijus. – Tai gali pastūmėti bankus eksportuoti.“
Kaip veikia Rusijos aukso rinka
Aukso kasybos bendrovės, įskaitant Rusijos didžiausią įmonę „Polyus PJSC“, parduoda savo atsargas bankams, kurie vėliau įsiūlo metalą pirkėjams.
„VTB Bank PJSC“ ir „Sberbank PJSC“ yra du pagrindiniai kreditoriai rinkoje.
Aukso pardavimai centriniam bankui priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant kainą, taip pat rinkas Rusijoje bei užsienyje, teigia VTB. Centinio banko, „Sberbank ir „Polius“ atstovai atsisakė komentuoti.
Šalies vyriausybė tikisi, kad bankai pardavinės savo auksą Rusijos investuotojams, taip didindami susidomėjimą auksu, kaip finansiniu produktu ir apsidraudimo nuo infliacijos priemone. Įstatymų leidėjai siūlo panaikinti 20 proc. PVM mokestį aukso pirkiniams, tikėdamiesi, kad toks sprendimas pakurstytų paklausą, bet lieka neaišku, ar artimiausiu metu toks įstatymo projektas bus svarstomas.
Manoma, kad Rusijos mažmeniniai investuotojai per metus gali supirkti iki 50 tonų aukso, lyginant su 3–4 tonų kiekiu, kokį jie superka dabar, teigia šalies finansų ministerija.
