Siūloma nustatyti, kad už reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 100 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo, ūkio subjektui gali būti skiriama bauda iki 6 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 200 tūkst. eurų.
Kaip skelbiama aiškinamajame rašte, nustatant baudų dydžius ir modelį, susiejant jas su pajamomis, įvertinta ES valstybių narių praktika ir Europos Komisijos rekomendacijos, atsižvelgta į tai, kad nesąžininga komercinė veikla ar klaidinama reklama laikytina nesąžiningos konkurencijos forma, o Konkurencijos įstatyme numatytas baudos dydis už nesąžiningos konkurencijos veiksmus yra iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais metais. Tais atvejais, kai ūkio subjektas nepateikia informacijos apie pajamas, siūloma skirti 100 tūkst. eurų baudą, esant pakartotiniam pažeidimui – 200 tūkst. eurų baudą.
Įstatymų projektais siūloma keisti baudų skaičiavimo tvarką, atsisakant nuostatos skaičiuoti baudą nuo mažiausios ir didžiausios vidurkio, kadangi toks reglamentavimas neleidžia efektyviai individualizuoti baudų. Vyriausybė Įspėjimų ir baudų už įstatymų pažeidimus skyrimo tvarkos aprašuose galės nustatyti proporcingus bazinius baudų dydžius („atskaitos tašką“), pavyzdžiui, 0,5 ar 1 proc. metinių pajamų, kurie būtų tikslinami, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tai užtikrintų skiriamos baudos adekvatumą pažeidimo dydžiui.
Pasak projekto rengėjos D. Grybauskaitės, įstatymų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.
