Visi kaunasi dėl vieno – ūkininkų pinigų.
Nori uždaros rinkos
Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) savo ruožtu sako, kad vienas iš sprendimų būtų priimti teisės aktą, numatantį baudas už falsifikatų tiekimą rinkai kaip tai yra vaistų rinkoje. Siekiant mažinti paklausą ūkininkams, kurie buvo pagauti už rankos naudojant neteisėtus ir falsifikuotus produktus, būtų mažinamos tiesioginės išmokos. Dabar už tokį prasižengimą numatyta tik 60 eurų bauda, tačiau jei žmogus nusižengia pirmą kartą per metus, bauda mažina per pusę. LAAA siekia, kad nelegali prekyba augalų apsaugos priemonėmis būtų reglamentuojama panašiai, kaip prekyba falsifikuotais vaistais ir taikomos panašios nuobaudos. Falsifikuotos augalų apsaugos priemonės žargonu vadinamos „juodąja chemija“.
Tačiau patys ūkininkai tikina, kad falsifikuoti produktai tik vienas iš problemos aspektų ir toli gražu ne pagrindinis. Tikroji bėda – ypatingai griežti reglamentai ir, pavyzdžiui, preparatai, kurie naudojami kitose ES šalyse ir netgi toje pačioje Lenkijoje, pas mus yra nelegalūs, nes atskirai nesertifikuoti. Žmogus, iš Lenkijos ar Latvijos parsivežęs ten legalią augalų apsaugos priemonę, kuri pas kaimynus dažnai pigesnė ir visiška legali, arba generinė, turi būti baudžiamas, nors, kaip skaičiuoja Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad naudojant preparatus, kurie legalūs Lenkijoje ar Skandinavijos valstybėse, galima sutaupyti pakankamai dideles pinigų sumas.
„Negalime naudoti preparatų, kurie registruoti ES šalyse. Lietuva išskirtinė. Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad tiek originalūs, tiek generiniai vaistai, kurie kur kas pigesni, veikia taip pat. Tačiau augalų apsaugai generinių produktų naudoti negalime. Kaip suprasti – žmogui tokie gaminiai gerai, o augalui blogai“, – piktinasi ūkininkas ir sako, kad visi draudimai tiesiog mėginimas nieko neįleisti į rinką, neleisti įvežti generinių produktų ir ūkininkai mokėtų kur kas brangiau.
J. Talmantas neslepia, kad augalų apsaugos priemones žemdirbiai renkasi ne pagal gamintojo pavadinimą, bet pagal veikliąją medžiagą.
Randa falsifikatus
LAAA duomenimis, vien šį pavasarį atlikti tyrimai parodė, kad tirti paraleliniai produktai yra 100 proc. falsifikatai. Pavyzdžiui, atlikus vieno preparato sudėties analizę nustatyta, kad augalų apsaugos produktas neatitinka referencinio produkto sudėties ir yra falsifikatas. Referencinis produktas yra sisteminis herbicidas, skirtas sudygusioms vienmetėms ir kai kurioms daugiametėms dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminiuose bei vasariniuose rapsuose. Rastų falsifikatų rinkos vertė yra apie 300 tūkst. eurų.
Tiesa, Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) sako, kad duomenys įdomūs, tačiau kol kas dėl paminėto augalų apsaugos produkto galutinio sprendimo nėra. Pranešime rašoma, kad toliau vyksta tyrimas, kai bus galutiniai tyrimų rezultatai Augalininkystės tarnyba priims sprendimą. Šiuo metu turime tik pačio gamintojo atstovų pateikta informacija, kurios pagrindu vykdome tolimesnius tyrimus.
Kalbant paprasčiau, gamintojas tiesiog ištyrė pavyzdžius savo laboratorijoje, tačiau sprendimui priimti reikia tyrimo akredituotojo laboratorijoje.
Ketvirtadalis rinkos
Kiek užima šešėlis nežino niekas. Be to, šalia įvežtų preparatų, kurie nelegalūs tik Lietuvoje, egzistuoja ir milžiniška tikrų klastočių rinka.
„2015 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kiek visose ES šalyse augalų apsaugos rinkoje užima šešėlis. Tada buvo įvertinta, kad nelegali prekyba sudaro apie 13 proc. Tačiau Lietuva buvo pirmaujanti šalis ir pas mus šešėlinė rinka apie 24 proc. ar netgi didesnė. Mūsų subjektyviu vertinimu tai apie 40 milijonų eurų per metus ir ši rinka nemažėja“, – pasakoja Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė.
Ji pabrėžia, kad tai ne tik žemės ūkio, bet ir žmonių sveikatos klausimas. Šešėlyje parduodamiems produktams gaminti gali būti naudojami ES draudžiamos sudėtinės dalys – koformuliantai ir sinergikliai, veikliosios medžiagos grynumas ne toks , kaip nurodyta etiketėje.
„Jei yra tokių prekybininkų, kurie veža tokias falsifikuotas prekes, tai jau teisėsaugos institucijų darbas. Tokie žmonės turi būti atsakyti pagal įstatymą, tačiau negirdėti, kad būtų keliamos bylos“, – sako J. Talmantas.
VAT sako, kad klastotės vežamos nebūtinai iš Kinijos ar kitų Rytų valstybių.
„Problemos su klastotėmis egzistuoja daugelyje sričių, augalų pasaugos produktai ne išimtis. Klastoti produktai gali būti įvežami ir iš ES šalių, kuri jie yra gaminami, nebūtinai trečiųjų šalių. Kiekviena Augalų apsaugos priemonė (AAP) yra nuodugniai tiriamas, tam kad įsitikinti kad yra saugus naudoti su juo dirbantiems žmonėms ir aplinkai ir ar gali būti naudojamas auginti augalams, kurie vėliau atiduria ant mūsų stalo. Klastotų ar kitų neregistruotų produktų sudėtis ir poveikis nėra aiškus, nes jie išvengia oficialių tyrimų ir patvirtinimo. Klastojami AAP yra pigesni, todėl yra patrauklus augintojams, kurie neįtaria, kad gali nupirkti ir naudoti nesaugu produktą“, – sako Sergejus Fedotovas. VAT direktorius.
Tik 2018 m. buvo patvirtinti reikiamų teisės aktų pakeitimai, kuriuos dar anksčiau inicijavo ir projektus parengė Augalininkystės tarnyba, todėl ėminiai kokybinei ir kiekybinei AAP sudėčiai nustatyti akredituotose laboratorijose imami tik nuo 2019 m., kai tam buvo skirtas finansavimas. Be išsamaus AAP produktų sudėties ištyrimo labai sudėtinga identifikuoti suklastotus AAP.
„Dabar turime galimybę spręsti šią problemą, ką parodo šių metų VAT veiksmai bendradarbiaujant ir su kitomis susiinteresuotomis šalimis – jau užkardytas vieno AAP, kuris buvo įvežtas į Lietuvą, platinimas, o dėl kito AAP – platinimas laikinai uždraustas iki kol bus atlikti VAT užsakyti laboratoriniai tyrimai akredituotoje laboratorijoje“, – aiškina tarnybos vadovas.
ES legalu, pas mus nuodai
Tačiau ne viskas taip paprasta. Kaip sako LAAA augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai reglamentuoja Europos Sąjungos tiesioginio taikymo Reglamentas Nr. 1107/2009. Šis reglamentas nustato griežtus augalų apsaugos produktų vertinimo kriterijus. Siekiant rinkos savireguliacijos, politikai nustatė lygiagrečios prekybos principus (Reglamento Nr. 1107/2009 52 str.). Lygiagrečios prekybos leidimas suteikiamas supaprastinta tvarka, jei produktai tapatūs referenciniams produktams. Tačiau prekeiviai šias reglamento nuostatas išnaudoja kaip falsifikatų tiekimo rinkai priedangą.
„Ūkininkus nelegalių produktų pardavėjai įtikinėja, kad pirkti šešėlinėje rinkoje naudinga, nes tai tas pats produktas kaip ir originalas, gamintas Kinijoje, tik pigesnis. Jie nesako, kad tame gaminyje yra nesureagavusių reagentų, draudžiamų priedų. Tiesiog parduodama katė maiše, nors ir yra veikliosios medžiagos, kuri atlieka savo darbą“, – specifiką aiškina Z. Varanavičienė.
Iš kitos pusės legaliems gamintojams vis sudėtingiau prisitaikyti prie griežtėjančių tiekimo rinkai reikalavimų. Gamyba ir preparatų kūrimas brangsta. Falsifikatų gamintojų tokios problemos nekamuoja.
Vien tam, kad augalų apsaugos produktą registruoti Lietuvoje reikia sumokėti 6 tūkst. eurų, jei atliekamas zoninis vertinimas, tenka pakloti virš 16 tūkst. eurų.
Ūkininkų šie argumentai neveikia.
J. Talmantas skaičiuoja, kad Lenkijoje kilogramas ar litras preparato kainuoja 5 – 10 eurų pigiau nei Lietuvoje. Veiklioji medžiaga ta pati. Viena javų chektarui per metus ūkininkas išleidžia 250–300 eurų. Tai viena iš pagrindinių išlaidų eilučių auginant derlių.
„Mes nenusileisim. Kreipsimės į Europos Komisiją, kad Lietuvoje būtų legalizuotos augalų apsaugos priemonės, kurios legalios ir kitose ES valstybėse. Turi būti atvira rinka. Jie, jei tik galėtų, paskutines kelnes ūkininkams numautų“, – aiškina J. Talmantas.
VAT patvirtina, kad laisvai vežtis AAP iš ES šalių negalima.
Tarnybos komentare rašoma:
„Norime atkreipti dėmesį, kad iš kitų ES šalių, tarp jų ir Lenkijos, galima vežti ir naudoti AAP tik tuo atveju, jeigu yra gautas Augalininkystės tarnybos leidimas įvežti tokį produktą kaip tapatų Lietuvoje registruotam. Taip pat galima kreiptis dėl AAP įregistravimo supaprastinta tvarka pagal abipusio pripažinimo procedūrą, kuri tikrai nėra sudėtinga.
Akcentuojame, kad VAT vykdomos kontrolės tikslas nėra uždrausti tapačių ar generinių AAP tiekimą rinkai ir naudojimą, o užtikrinti, kad AAP naudotojus pasiektų tik kokybiški, efektyvūs ir saugūs AAP, kurie nesukels nepageidaujamo ir neaiškaus poveikio apdorojamiems augalams, o tuo pačiu ir žmogui bei aplinkai.
Augalininkystės tarnyba vykdydama jai pavestą kontrolę šiais metais nustatė 3 neregistruotų AAP platinimo atvejus, 2018 m. nustatyti 7 tokie pažeidimai, taip pat 2019 m. nustatytas 1 neregistruotų AAP naudojimo pažeidimus ūkyje, 2018 m. buvo nustatyti 2 tokie atvejai. Visais šiais atvejais pažeidėjai buvo nubausti piniginėmis baudomis.“
